Danijos sostinė – Kopenhaga ir paslaptingasis Laisvės miestas – Kristianija

1

Neslėpsime, kad Kopenhaga sužavėjo pirmiausia pigiais lėktuvo bilietais (kurie vienu metu siekė tik 1€ už skrydį į vieną pusę). Tačiau nusipirkus bilietus ir ėmus tyrinėti žemėlapį pasirodė, kad šalis turi ką parodyti ir kuo pasigirti. Taigi ankstus rugsėjo pabaigos rytas. Kauno oro uostas, kuris nėra dažnas mūsų kelionių . atskaitos taškas (paskutinį kartą iš Kauno oro uosto skridome į Madeirą žinoma su persėdimais) ir pilnos kuprinės sumuštinių. Danija brangi šalis iš Lietuvos atvykstantiems, todėl šioje kelionėje maisto atsargomis pasirūpinome iš anksto.

Skrydis trunka apie pusantros valandos (Danijoje laiko skirtumas viena valanda). Ir taip išlipame Kopenhagos Kastrup oro uoste. Elgiamės kiek priešingai, nei likę keleiviai – įsitaisome oro uoste papusryčiauti ( 7h ryto, vietos laiku). Nekantraudami laukiame, ką išvysime už oro uosto durų, kaip šį kartą mus pasitiks miestas, kokiais kvapais ar kultūriniais objektais sužavės, ir gal net privers sugrįžti. Taigi taip išsitraukę po kelis sumuštinius žvelgiame, kaip pro langus besiskverbiantys saulės spinduliai apšviečia vyriškų laikrodžių reklaminius plakatus, kaip nenoriai atsidarinėja parduotuvėlės, galiausiai, kaip bunda visas oro uostas.

Šiek tiek ironiška – tai pasakų miestas. O ar svajonių? Keista šalis (lietuvio akimis), mokanti vienus didžiausių pajamų mokesčius pasaulyje (iki 56%), net ir minimalų atlyginimą – 110 kronų (beveik 15€ už valandą) – gaunantys žmonės gyvena oriai ir nejaučia nuolatinės įtampos dėl pinigų trūkumo. Ir vis dėlto, tai pasakų miestas. Jeigu kada nors per intelektualų televizijos žaidimą, kas nors vardintų žodžius: undinėlė, bjaurusis ančiukas, sniego karalienė – visi rėkte išrėktume H. K. Andersenas, o jei reikėtų tai apibūdinti vienu miestu, tyliai pralementume – Kopenhaga.

Nuo oro uosto iki Kopenhagos centro nusigauname traukiniu (iš šalia trečio terminalo esančios traukinių stoties – bilieto kaina apie 5€ žmogui). Kelionė, kaip niekad trumpa (apie 15min). Traukinių stotis, kurioje atsidūrėme, tarsi iš filmo aikštelės. Dideli apvalūs laikrodžiai, raudonų plytelių grindinys, palubėse (kurios skliautinės) tupintys balandžiai, retsykiais praskrendantys pro rytine kava ir laikraščiu besimėgaujančių turistų galvas. Gal tai ryto sukurta iliuzija, o gal tiesiog tai Kopenhaga.

Ir štai, ta pirmoji nuostaba, kurios taip laukiame kiekvienoje kelionėje mus pasitinka vos tik pravėrus traukinių stoties duris. Dviračiai. Nors šis žodis parašytas daugiskaita, tačiau jis neatspindi to vaizdo, kurio net akys neaprėpia. Tikrąja to žodžio prasme – dviračių kilimandžarai ir alpės. Skubame nufotografuoti šį reiškinį, tarsi tai tik miražas, kuris priėjus arčiau išnyks. Nei vieno žmogaus aplinkui, tik mes ir tos metalinės stirnos ir briedžiai. Neveltui sakoma, kad Danijoje dviračių yra daugiau, nei gyventojų.

5

Be žemėlapio praeiname kelias gatveles aplink stotį, tiesiog apsiprasti su miestu, ir atsitik tu man taip – atsirandame prie mūsų viešbučio durų (Annex Copenhagen – 62€ para). Deja, kaip visada įsiregistruoti dar negalime, todėl pasileidžiame pagal atsispausdintus žemėlapius. Deja namų darbų neatlikome (labai detalių, tik preliminarius) ir lankytinų objektų nesusižymėjome.

Apeiname Tivoli parką, kuris įsikūręs, visai šalia stoties. Tietgensgade gatvele patenkame į H. K. Anderseno bulvarą. Kažkodėl buvo logiška manyti, kad šioje gatvėje, kažkur prie vandens turėtų stovėti ir garsioji undinėlės statula (vėliau suprasime, kad labai klydome). Pereiname tiltą ir atsiduriame prie labai gražaus parko. Eidami prie parko (vandens telkinio, kurio forma žiūrint žemėlapyje neatrodo, kad galėtų būti natūraliai susiformavusi) pamatome miesto žemėlapį, su lankytinais objektais. Undinėlė visai kitoje miesto pusėje.

Mus aplenkia vienas, kitas bėgikas. Nesijaučiame esantys kažkokioje kultūros sostinėje, kurioje knybžda turistų ir tai labai nuramina. Tiesiog prisėdame ant suoliuko žvelgdami, kaip ežero vandens paviršiumi skrodžia antys. Pamačiusios mus, jos paspartina yrį. Ežero pakraščiuose laikosi rūkas, kuris suteikia papildomo žavesio, vis kylanti saulė – šilumos.

Užkandę išdrįstame savo kelionę pakreipti, kaip vėliau įsitikinsime labai intriguojančia linkme. Vilniuje šią vietą galėtume prilyginti Užupio respublikai – būtent respublikai, tačiau tai neatspindėtų to nesaugumo jausmo, kurį patyrėme.

Eidami ežerėlio krantais, priėjome Torvegade gatvę, už kurios laukė išbandymai. Buvom prisiskaitę apie šį rajoną daug, tiek Lietuvių, tiek anglų kalbomis (visada įdomu palyginti lietuvių nuomonę ir užsieniečių), tai vieni teigė, kad tai tiesiog „kvepiantis“ bendraminčių kvartalas, kito bjaurėjosi ir sakė, kad tai Kopenhagos juodoji dėmė. Mums aišku knietėjo viską pamatyti ir „pauostyti“ patiems.

2

Iš pradžių apėmė šypsenos, nes vaizdai priminė, tarsi miestas rengtųsi cunamio bangai. Keliai užversti tuo, kas buvo po ranka. Atsirado savitas architektūrinis braižas ir jausmas, kad tikrai ateiname į kitą respubliką. Ežerėlio pakrantėje pamatėme keliasdešimt vyriškių, kurie nerūpestingai leido savo dienas ir aptikę naujas aukas, žvilgčiojo į mūsų pusę.

Paėję atokiau nuo vandens pamatėme daug senyvo amžiaus žmonių, net moterų su vaikais vežimėliuose, ir pirmą kartą šis jausmas suteikė ramybės. Tačiau visgi kirbėjo mintis, o kas yra tenai, anapus. Todėl, pro paradinius vartus, kurie ryškiai įvardijo, kad geriau to nedaryti įėjome į nepripažintų menininkų meką. Buvome skaitę, kad čia geriau nefotografuoti, todėl telefonuose išjungėme blykstę ir laikėmė tokioje pozicijoje, tarsi lauktume labai svarbaus skambučio, o ne norėtume įamžintį dienos nuotykį.

Žmonių aprangos stilius, tarsi susiformavęs ne pagal asmeninius įsitikinimus, o pagal socialinę padėtį. Kas tikrai patiko – spalvos, arba kitaip sakant jų ryškumas. Net ir šiek tiek saulutei pasislėpus už debesies, respublika atrodė ryški ir nebijanti nieko. Visi pastatai, kuriuos reiktų vadinti namais buvo puošti laisvės ir nepriklausomynės simbolika. Nebuvo jokio dirbtinumo, net seniai besiskutę vyrukai, kurie sekė gerą gabaliuką kelio paskui mus, nebuvo kokie miesto pasamdyti aktoriai, o tikri respublikos gyventojai su vieninteliu tikslu paskanauti mūsų sumuštinių.

Kūnu bėgiojo šiurpuliukai, kai pradingdavo pavieniai turistai ir likdavome dviese su Jais – laisvės miesto gyventojais. Visur persismelkęs šleikštokas salstelėjęs kvapas ir penktoko lygio piešiniai tapomi šeštą dešimtį perkopusio menininko vis liepė geriau apžiūrėti kokią bažnyčią centre, negu kankintis šioje misterijoje. Tačiau labiausiai sužavėjo tas tapytojo, prie kurio truputėlį stabtelėjom atsidavimas darbui. Senstelėjęs, kiek sulūžusiais akiniais vyrukas teptuku braukė dviračio padangą ryškiai geltona spalva. Veide matėsi pasimėgavimo savo darbu raukšlelės. Jam buvo gera, jautėsi laisvas ir mėgstantis savo darbą, net jei jis ir vogtų dviračių dizaineris. Tokia ta Kristianijos dvasia – svarbiausia laisvė sau pačiam, nepaisant jokių likusio pasaulio moralinių normų.

Palikę Kristianiją, sėdėdami parkelyje šalia pastebėjome, „Gelbėtojo“ bažnyčią ( auksu tviskantį pastatą, spiraliniais laiptais iki viršūnės). Kaip vėliau sužinojome nuo čia atsiveria nuostabi Kopenhagos panorama, tačiau tai pasiekti, reikėjo įveikti apie 400 laiptelių. O tai padaryti nebuvo taip paprasta, nes laipteliai esantys vidinėje bažnyčios pusėje buvo labai  „ankšti“. Reikėjo vis žvilgčioti ar nenulipa kas iš viršaus, nes prasilenkti pusiaukelėje buvo neįmanoma. Neįmanoma netik amerikietiško stiliaus žmonėms, bet ir vieną mažiausių minimalių algų gaunantiems šalies gyventojams. Pasiekus tam tikrą aukštį, laiptai persikėlė į atvirąją zoną ir dabar lipome matydami visą miesto panoramą. Pakirsdavo kojas. Pakirsdavo taip stipriai, kad regis norėdavosi geriau visą dieną praleisti prie to menininko dažančio dviračius, nei kopti aukščiau, bet vėlgi smalsumas nugalėjo. Gal netiek smalsumas, kiek nenorėjimas nusileisti savo baimėms.

Ir štai galiausiai mes prie auksinio kupolo 90m aukšyje. Pačiame viršuje žmonės keičiasi labai greitai, todėl ir mes neužsibūname, tačiau porą neprastų kadrų padarome. Džiaugiamės, kad ir diena dėkinga pasitaikė. Nusileisti laiptais sekasi dar sunkiau nei pakilti, bet mes neskubam, esant progai stabtelim ir pailsim, kol galiausiai pasiekiam žemę. Kartais po tokių išvykų į dangų, norisi priklaupti ant žemės  ir kaip popiežiui, ją pabučiuoti, tačiau tik norisi (bėja pakilimas bokštu mokamas – apie 7€).

Toliau keliaujame Torvegade gatve link miesto centro (o tiksliau jau krypstame, link viešbučio nes laikas nenumaldomai prabėgo). Stabtelim, ties retai nutinkančia atrakcija – tilto pakėlimu. Sustoja visi: mašinos, autobusai, masė dviratininkų. Pasikelia tiltas. Įdomu stebėti, kai tiltas persiskiria į dvi dalis, gaunasi tiesiausias kelias į dangų. Praplaukia keli laiveliai ir vėl viskas grįžta į savas vėžias.

2

Keliaujame Christians Brygge gatve iki bibiliotekos, kur ant suolelių truputį atsipučiame. Praėję dar kelis muziejus randame jau pažįstamas gatveles ir be žemėlapių atkeliaujam iki viešbučio. Pasiėmę kambario ranktus randame savo kambarį, kuris  mums iš dar namuose žiūrėtų nuotraukų įstrigo dėl spalvų. Lova su ratukais, bei guma padengtos sienos primena modernią psichiatrinę, bet švaru, tvarkinga ir patogu. To mums dabar ir reikia. Vonios ir tualeto kambariai bendri, bet iki jų reikia dar paklaidžioti koridoriais ir pažaisti „tvisterio“ žaidimą. Net pati kambarinė, kuri tvarkė kambarius, negalėjo atsakyti, kuris kambarys yra vonios, kuris tualeto (kaip vėliau supratome, ta kambarinė buvo lietuvė). Taigi jei patinka raudona, eini pro tas duris, jei geltona – pro geltonas, ir esant laimingam atsistiktinumui pataikysi kur reikia. Kai reikalai nespiria – linksma.

Kelias valandėles pailsime, paliekame kuprines, pasistiprinam. Ištrinam nevykusius kadrus ir keliaujam ieškoti undinėlės. Diena jau persirito į antrą pusę, todėl pasidarė kiek vėsiau, o ir maršrutą pasirinkome prie vandens, bet jaučiamės, kad tikrai būtume prie jūros ir mėgaujamės ryškiaspalviais nameliais, jų stogais ir achitektūra. Taip pasiekiame Amaliegate gatvę iš kurios Nordre Toldbod.

6

3

Kol galiausiai aptinkame ir Undinėlę. Tiesa, kad ją pamatyti reikia įdėti pastangų, nes turistų spiečius ją paslepia kuprinių ir gidų iškeltų vėliavėlių jūroje. Pamatome. Mažytė, daug mažesnė, nei įsivaizdavome, vieniša sėdi šalia vandens. Pasidaro keista, kai prisimeni skulptūros istoriją, kai galva buvo sukurta pagal vieną moterį, o kūnas pagal kitą. Greičiausiai abu kūnai turėjo kažką nepaprasto, tik skirtingose kūno vietose.

9

Po truputėlį vakarėja ir apsilankome pentagramos formos gynybos forte, statytame dar XVIIa. Apeiname visus kampus, kol tolumoje dangus rausvėja ir pasimato mėnulis. Dar tik menkutė prietema, bet net ir tokia aplinka sukuria tą romantiškumo jausmą, kuris per nuolatinį skubėjimą būna pametamas ant asfalto grindinio. Prisėdame ant šlaito ir tylime, bandome sugerti į save visus paskutinius vasaros likučius, žvilgsniais aplankyti, dar nelankytus dagiaaukščių, kultūrinę vertę turinčių pastatų stogus, galiausiai pakylame ir atsisveikinę su rytine kopenhagos dalimi patraukiame viešbučio link.

8

Vaikščioti kopenhagos gatvėmis saugu ir vėlyvu paros metu, visi atrodo draugiški, paslaugūs. Miestas labai išpuoselėjo ekologiškumą, kas labiausiai atsispindi privilegijomis dviratininkams (tiek šviesaforų, tiek dviračio takų atžvilgiu). Suradome nemažai gražių parkų, kur galima pailsėti, bei daug kultūrinių objektų, kur pasisemti žinių ir idėjų saviems projektams.

7

Ryte pajudėjome stoties link, ir traukiniu pasiekėme oro uostą. Kelionė (pati išvyka į kopenhagą), buvo labai trumpa, bet to pilnai užteko, kad pajaustume miesto dvasią, išvystume jos panoramą, nuo bažnyčios stogo ir aplankytume įtartinos reputacijos rajoną. Ar čia sugrįšime – greičiausiai ne (nebent, kaip persėdimo stotelė tolimesniems skrydžiams), tačiau šis miestas išliks atmintyje visada su žaliu augalo lapu (labiau, norėjau perteikti ekologiškumo idėją).

Kelionės laikotarpis:  2015:09:(27-28)

Nukeliauta lėktuvu: 1444km, traukiniu: 16km, pėsčiomis: 25km

 Viso nukeliauta: 1485km

Kur apsistoti Kopenhagoje:

airbnb-2384737_1920

Kopenhagoje apstu viešbučių nuo kelių žvaigždučių iki aukščiausios klasės kompleksų, tačiau jei norite sutaupyti – rinkitės apgyvendinimo paslaugą „Airbnb“. Jei norite daugiau sužinoti apie šią pigios nakvynės galimybę – skaitykite čia: Airbnb

Jeigu dar niekada nebandėte šios nakvynės galimybės, tai mes suteikiame 25€ nuolaidą jūsų pirmai nakvynei, jei registruositės per šią nuorodą čia: Išsirinkite pigiausią nakvynę ir gaukite 25€ dovanų >>

Jei norite naujienas sužinoti pirmieji – spauskite ,,Like“ kurdabar.lt Facebook paskyroje  ir užsiprenumeruokite naujienas, kaip tai padaryti:

kaip sekti

LANKOMŲ VIETŲ ADRESAI:

Mažoji undinėlė – Langelinie 19, 2100 Copenhagen, Denmark

Stoget parduotuvių gatvė – Strøget, 2100 Copenhagen, Denmark

Naujasi karaliaus skveras – Kongens Nytorv, 1050 København K, Denmark

Frederiko bažnyčia – Frederiksgade 4, 1265 Copenhagen, Denmark

Amelienborgų rūmai – Amalienborg Slotsplads 5, 1257 København K, Denmark

Gefono fontanas – Churchillparken, Langelinie 1263 Copenhagen K, Denmark

Kristiansborgo rūmai – Prins Jørgens Gård 1, 1218 Copenhagen, Denmark

Tivoli sodas – H. C. Andersens Boulevard 26, 1553 Copenhagen, Denmark

Rotušės aikštė – Rådhuspladsen, 1550 Copenhagen, Denmark

Rosenborgo pilis – Øster Voldgade 4A, 1350 Copenhagen, Denmark

Apvalusis bokštas – Købmagergade 52A, 1150 Copenhagen, Denmark

Kristianija – Freetown Christiania, 1424 Copenhagen, Denmark

Kopenhagos botanikos sodas – Øster Farimagsgade 2B 1353 Copenhagen, Denmark

Nacionalinis Danijos muziejus – Ny Vestergade 10, 1471, Copenhagen, Denmark

Karališkoji Kopenhagos biblioteka – Søren Kierkegaards Plads 1 1219 Copenhagen,

Kopenhagos operos namai – Ekvipagemestervej 10, 1438 Copenhagen, Denmark

Kronborgo pilis – Kronborg 2c, 3000 Helsingør, Denmark

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s