Latvija – Ryga, tokia svetinga ir jauki

IMG_20150811_000848

Šios dienos šūkį pasivogėme iš gerai žinomos Prancūzijoje iškylų rengėjų kompanijos – „geriau pažink savo kaimynus“. Tik pastarieji kaimynus geriau pažino vietiniu mastu – mes tarptautiniu. Taigi nutarėme ištaisyti klaidą ir aplankyti Rygą. Tai pirmoji mūsų kelionė iš Panevėžio, nes būtent ten buvome kelionės išvakarėse, o pati kelionės idėja gimė spontaniškai..
Įdomu tai, kad dar net neprasidėjus kelionei jau mėgavomės gražiais vaizdais, kuriais nustebino Panevėžys. Šalia autobusų stoties yra Nevėžio senvagė, prie kurios nusipirkę kelionės bilietus (18€ pirmyn atgal į Rygą vienam asmeniui) ir laukėme savo Eurolines autobuso. Kai geriau pagalvoji, tai buvo pirmoji kelionė autobusu iš Lietuvos, nes visada rinkdavomės lėktuvą, kaip priemonę pasiekti užsienio valstybes. Kažkaip viename sakinyje užsienio valstybė ir Latvija, man nesiderina. Atrodo, kad tai tiesiog kitas Lietuvos miestas (neįžeidžiant latvių).
8:50 gražus rugpjūčio sekmadienio rytas ir mes jau autobuse. Pradeda lyti. Atrodo, kuo toliau į šiaurę važiuojame, tuo baisesni debesys kaupiasi ir ima miegas. Žmona pasiduoda gamtos sukeltiems pojūčiams ir prispaudus švarkelį prie stiklo priglaudžia galvą. Lietaus lašai stiklu veja vienas kitą ir apima jausmas, kad esant tokioms oro sąlygoms namuose pamiršome, kai ką svarbaus. Bet viltis, kad pragiedrės visada gyva (bėje dar neturėjome kelionės, kad oro sąlygos būtų bent dalinai ją koregavę).
Nusprendžiu apžiūrėti telefono pagalba viešbutį, kurį vakar prieš einant miegoti paskubomis rezervavome „Good Stay Jūrnieks Hotel“ – 20€ para. Perskaitau komentarus ir visi jie pozityvus, tik keistas juos jungiantis faktas – visi jie pabrėžia kokią nors konkrečią detalę, kaip viešbučio privalumą: geros pagalvės, geras liftas, važiuoja tramvajus. Tokie pavieniai „gerumai“ paprastai būna sakomi apie prastesnės reputacijos viešbutį, bet čia praleisime tik vieną naktį, o kaina yra gera, todėl per daug galvos nesukome (aišku, kaip vėliau pastebėjome reikėjo atsižvelgti į atstumą, nuo paties Rygos centro).
Rygos oro uostas. Šalia esantis termometras rodo 20 laipsnių – linoja. Žmona vis dar miega, o aš stebiu, kaip lagaminais ginkluoti turistai būriuojasi prie mūsų sustojusio autobuso. Visi kiek permirkę, bet su šypsenomis sulipa ir sujaukia tą ramybę atsivežtą iš Lietuvos. Kelionės trukmė nuo oro uosto iki autobusų stoties – apie 20 minučių. Galiausiai pasiekiame galutinį tikslą ir kiek pragiedrėja. Keliaujant stotyje esančioje salėje sukelia šypseną užrašas ties mokamu tualetu – „Maksas tualete“. Kilo daug minčių, kas galėtų būti tas Maksas, kuris visada būna tualete (ir tokių užrašų buvom sutikę tikrai ne vieną), kol galiausiai išsiaiškinome, kad tai paprasčiausiai išvertus iš latvių kalbos reiškia – mokamas tualetas (0,3€).
Išėję iš stoties pasukomę į dešinę – turgaus link, apėjome keletą gatvelių tiesiog apsipratimui prie miesto. Sutikome sovietinę santvarką primenančiomis spalvomis nudažytą tramvajų. Galiausiai pasukome senamiesčio link ir jis užbėgant įvykiams už akių – mus sužavėjo. Gatvelės keitė viena kitą, kol priėjome Juodagalvių pirklių namus (nepaprasto grožio pastatas, nors ir į vidų nebuvo užsukę). Švento Petro bažnyčia, į kurią priešingai nei Kopenhagoje į „Gelbėtojo“ nepakilome. Matėme Brėmeno muzikantų (gyvūnų) skulptūras, kačių namus (garsius savo istorija apie latvių pirklį ir vokiečius), kol galiausiai nusprendėme atsipūsti prie lietuvos masteliais upės milžinės – Dauguvos. Oras visai pasitaisė, regis keliais laipsniais pakilo temperatūra lyginant su Rygos oro uosto parodymais. Išsitraukėme sumuštinių, vaisių, riešutų. Kaip visada sulaukėme sparnuočių draugijos.
Sėdint prie upės ant suoliuko ir žvelgiant į atsiverenčius vaizdus neįmanoma nepastebėti tiltų: „Vanšu tilts“, „Akmens tilts“. Labiausiai užkliuvo žvilgsnis už Rygos televizijos bokšto, kuris savo auksine spalva priminė Turkijos statinius. Taip atsipūtę, lygiagrečiai Dauguva pradėjome ieškoti kelio link viešbučio. Pakeliui stabtelėjome prie atplaukusio kruizinio laivo. Kai jis vienas stovėjo prisišvartavęs – atrodė didelis. Bet taip jau yra, kad įvertinti dydį, reikia palyginti jį su kitais, taigi pasauliniais mąstais, tai tebuvo motorinė valtelė.

a

Vanšu tiltas

IMG_20150811_092339

Akmens tiltas

Pulkveža Brieža iela gatvės perėjome į Ganibu dambis gatvę, kurią galėčiau prilyginti savanorių prospektui (dėl savo ilgumo), na bent mums taip pasirodė. Keliaujant pasitaikė Rimi parduotuvė, kurioje nusipirkome įvairių skanėstų, po porciją ledų ir tęsėme viešbučio paieškas. Tai buvo labiau pramoninis rajonas, lygiagrečiai mūsų keliui ėjo bėgių linija, važinėjo tramvajus.
Galiausiai kiek paklaidžioję susiradome iškabą su mūsų viešbučio reklama, susiradome ir patį viešbutį, kuris įsikūręs tarsi kokiame bendrabutyje. Trys geltonos žvaigždutės, taip naiviai degė iškaboje prie viešbučio, kad norėjosi patikrinti, ar tikrai tų penkiakampių nepadaugino. Bet mūsų nuostabai, viešbutis buvo labai tvarkingas. Recepsijoje sėdinti mergina, kaip visada nelabai buvo suinteresuota naujais klientais, tačiau mums rūpėjo greičiau patekti į kambarį ir pailsėti.
Po kelių valandų poilsio, nusprendėme grįžti į miestą, tik jau viešuoju transportu, kuris Latvijoje buvo du kartus brangesnis, nei Lietuvoje. Išlipome Raina Bulvaris gatvėje ir šalia pamatėme Pilsetas kanals, prie kurio ir prisėdome. Diena priešingai nei rytas, buvo labai pasitaisiusi ir visomis išgalėmis gaudėme Latviškos vasaros likučius. Būriai ančių skrodė vandenį, tarsi besipuikuodamos savo nardymo sugebėjimais neretai dingdavo iš akiračio palikdamos tik savo galines kūno dalis virš vandens. Šiuo kanalu galima buvo pasiirstyti valtelėmis ir komercinėmis valtimis. Viena jų švartavosi prie mūsų ir dešimt minučių žiūrėjome, kaip besaikis gyvenimo būdas lingavo valtelę ir dviejų uniformomis apsirengusių vaikinų dėka sugebėjo persiristi į krantą.
Gerokai pailsėjus ir be kuprinių šmirinėjant po gatveles, pasirodė visai kitokia Ryga. Vienu metu paslaptinga, jauki ir tuo pačiu gerai pažįstama, dėl savo architektūrinių palikimų. Sustojome paklausyti gatvės muzikantų, kurie labai nederėjo, prie miesto, bet savo darbą išmanė. Tai rodė ir vis didėjantis klausytojų skaičius. Vėliau pasileidome Valnu iela gatve iki samonomis paskendusio bokšto. Asmeniškai man jis pasirodė labai mielas, todėl padarėme kelias nuotraukas ir apėjome jį iš visų pusių. Toliau kelionė buvo spontaniška, rinkomės gatveles atsitiktinai ir fiksavome keistus, bet labai žavius eksterjerinius sprendimus, kaip pakabintus dviračius, kačių namelius ant šaligatvio ar tiesiog kiek persistengtas su išpildymu kavinių reklamas.

IMG_20150811_000741

Objektų daug,bet nesistengėme apibėgti visų, tiesiog mėgavomės pabėgimu nuo rutina persmelktos aplinkos. Vėl grįžome prie juodagalvių riterių rūmų, kurie mus pasitiko su daug didesniu turistų būriu, nei juos lankėme

pirmoje dienos pusėje. Kiek prisėdę pasiskaitėme gautą lankstinuką, kur buvo aprašyta šių rūmų istorija, slaptų tunelių iki uosto egzistavimas. Buvo aprašomi ir Domo Katedroje esantys seniausi pasaulyje vargonai.
Taip skaitant istorijas ir pasitelkus vaizduotę, gali nusikelti į tuos laikus (kelis šimtus metų atgal), kai miestas buvo puldinėjamas tiek švedų, tiek rusų, tiek vokiečių (skirtingais laikotarpiais), bet galiausiai atsilaikė ir išgyveno, palikdamas tiek akiai, tiek ir kultūrai brangių vertybių. Lyginant visų trijų Baltijos valstybių senamiesčius, būtent Latvijos mums tapo mieliausiu.
Tiek grįžimas atgal į viešbutį, tiek ryte kelionė su kuprinėmis atgal į centrą nebuvo tokia varginanti, kaip pati pirmoji (gal dėlto, kad ir kelią žinojome ir atstumą galėjome įvertinti). Stotyje pastebėjome praplaukiančias tas pačias valteles, kaip ir sėdėdami ant Pilsetas kanals kranto. Suvalgėme po kelis nusipirktus sumuštinius ir sulaukus savojo autobuso pajudėjome atgal į Panevėžį. Reziumuojant, miestas pasirodė labai jaukus (centrinė miesto dalis), puiki vieta pabėgti nuo rutinos, kurioje dera modernumas ir senosios vertybės. Būtinai reikėtų aplankyti turistų mažiau lankomas gatveles, kurios pilnos vietinių menininko gyslelę turinčių kavinių savininkų išmonės.
Nukeliauta autobusu: 310km, pėsčiomis: 32km, viso nukeliauta: 342km

LANKOMŲ VIETŲ ADRESAI:

Rygos senamiestis – koordinatės 56.947268, 24.1067081

Rygos katedra – Doma laukums 1, LV-1050 Riga, Latvia

Centrinis rygos turgus – Nēģu iela, 7, Rīga, LV-1050, Latvia

Šv. Petro bažnyčia – Skārņu Street 19, LV-1050 Riga, Latvia

Laisvės statūla – Brīvības iela, LV-1050, Riga, Latvia

Rygos pilis – Pils laukums 3, LV-1900 Riga, Latvia

Juodgalvių namai – Ratslaukums 7, Riga, LV- 1050, Latvia

Trys broliai – Mazā Pils iela 19, LV-1050 Riga, Latvia

Parako bokštas – Smilšu iela 20, LV-1050 Riga, Latvia

Nacionalinė Latvijos opera – Aspazijas bulvāris 3, LV-1050 Riga, Latvia

Rygos sinagoga – Peitavas iela 6/8, LV-1050 Riga, Latvia

Rygos radijo ir televizijos bokštas – Zaķusalas krastmala 1, LV-1050 Riga, Latvia

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s