Varšuva, kuriai nuodėmė skirti tik vieną parą

10

Ankstyvas penktadienio rytas (6:40) ir pustuštis autobusas (bilieto kaina 5€ asmeniui į vieną pusę). Taip prasidėjo kelionė, kuri nustebino žmonių atkaklumu ir galimybėmis. Turiu omenyje, kad Varšuva po antro pasaulinio karo buvo labai sugriauta, tačiau atstatyta. Per visus neramumus. niokota, bet vis tiek išgyvenusi ir pasitinka turistus su plačia, tartum Vysla šypsena ir draugiškumu, bet apie viską nuo pradžių.

Pajudėjus iš Vilniaus autobusų stoties į Kauną, vaizdai už lango jau iki skausmo pažįstami, todėl didžioji dalis keleivių priglunda prie planšetinių kompiuterių ar tiesiog įsipatogina kiek nusnausti. Lietuva mus išlydi su saule, o Lenkija pasitinka niūriais debesimis ir kaip pranašauta – audra. Keliaujant iki suvalkų stoties (gal čia reikėtų teigti stotelės) atmintyje nori nenori iškyla Lenkijos kelių būklė prieš gerą dešimtmetį. Žvelgiant pro priekinį autobuso langą, kai kurie ruožai atrodo nebuvo „patobulinti“. Todėl susitikus kokį arkliuką ar traktorių šiek tiek tekdavo sulaikyti kvėpavimą, nes po trečios taip aplenktos lėtaeigės transporto priemonės – užsisegiau saugos diržą (nors autobuso vairuotojas tai paprašė padaryti, dar būnant Lietuvoje). Tačiau mes gyvi ir pravažiuojame kai ką įspūdingo – Lidl‘ą, čia pat ir ta suvalkų stotelė, kurioje penkioms minutėms stabtelim. Miestelis niekuo nesiskiria, nuo lietuviško stiliaus daugiaaukščių, tik sienos puošnesnės. Užsnūstame.

Prabundame nuo nepaliaujamo lietaus barbenimo į autobuso stiklą, nors barbenimas yra per silpnas epitetas, nusakyti tą audros mastą. Tačiau kaip greitai ji atėjo, taip greitai ir baigėsi. Galiausiai pasiekiame Varšuvą – išlipame centrinėje traukinių stotyje. Šį kartą nusprendžiame keliauti tiesiai į viešbutį, pasidėti daiktų ir tik tada susipažinti su senamiesčiu. Iki viešbučio geras kilometras. Alėja Jerozolimskie einame vis bijodami, kad vėl pagaus tas pats lietus, kuris mus užklupo čia vykstant, todėl paspartiname žingsnį, kol galiausiai pasiekiame Campanile viešbutį (38€ para). Registratūroje dirbantis vyrukas mus sutinka su šypsena ir gana gerai kalbėdamas angliškai suteikia visą reikiamą informaciją ir paduoda kambario raktus. Turėjome du pasirinkimus, prieš gaunant raktus: aukštas žemai ar aukštai, bei langai į triukšmą ar į tylą. Bent taip išsireiškė darbuotojas. Mes pasirinkome auštai esančią tylą, nors keliaudami liftu į aštuntą aukštą sumetėme, kad tyla tai gali būti pro langą matoma kito namo siena. Taip ir atsitiko, tačiau kambarys švarus, tvarkingas, gal net ir jaukus, neskaitant vaizdo pro langą. Tuo pat metu pradėjo grėsmingai lyti, todėl pasidėję kuprines prigulėme.

Kambaryje buvo virdulys, palikta kavos, arbatos, mineralinio vandens. Tiesa kava tirpi, todėl kaip ir visuomet reikėjo įsigyti savos. Tačiau bendrai vertinant viešbutį, kaip lokacinę vietą, pagal konfortą ir pasiekiamumą, tai galima rašyti aukščiausią balą. Apie šeštą valandą pajudėjome apžiūrėti miesto su skėčiu rankose. Kol grįžome iki traukinių stoties, jau buvome šlapi nuo pravažiuojančių mašinų ir nenubėgančio vandens ant kelio, bet per daug dėlto nesukome galvos. Traukinių stotyje aplankėme pro autobuso langus ne kartą matytą parduotuvę „Biedronka“. Nors pavadinimas mums asocijuojasi su „nepasiturinčių žmonių turgumi“, išvertus reiškia tiesiog – boružė. Pasidarė juokinga prisiminus, kad boružė yra gero oro ir laimės pranašė ir tik pamanykit, išėjus iš stoties nustojo lyti.

Pasileidome prie įspūdingo sovietinio palikimo – mokslo ir kultūros rūmų, kurie mums visos kelionės metu buvo kaip kelrodė žvaigždė, kaip atgal sugrįžti prie viešbučio. Rūmuose įsikūrę muziejai, kurių viename (technikos) yra laikoma net „enigma“ – vokiečių naudota kodavimo mašina. Šalia pastato pastebime ryškius „Wizzair“ kompanijos spalvas primenančius autobusus, kurių mums reikės kitoje kelionėje vykstant į Modlino oro uostą. Pati ši kelionė yra netik Varšuvos pažinimas, bet ir žvalgyba ateinančioms kelionėms, kad viskas vyktų sklandžiai ir iš karto žinotume kur eiti.

2

Toliau, nesinaudodami žemėlapiais keliaujame link senamiesčio. Praeiname Gromada viešbutį, pasukame į Swietokrzyska gatvę ir atsiduriame prie Koperniko statulos. Būtent Koperniko muziejus (kuris yra kiek toliau nuo statulos, prie Vyslos upės) yra mūsų būtinai aplankyti skirtų vietų sąraše kito apsilankymo Varšuvoje metu.

Klaidžiodami gatvelėmis atklystame prie didelio parko, kurio centre budintys kareiviai (nežinomo kareivio kapas). Praeiname Nacionalinį operos teatrą ir šalia jo, Senatorska gatvėje randame suši kavinę. Mažumėlę jaučiamės praalkę, todėl čia užsukume papietauti. „Kiku restauracja suchi“ – taip vadinasi ta kavinė ir joje esame maloniai nustebinti, galėdami pabėgti nuo miesto šurmulio. Atsivertus meniu iškart krenta į akis prie tam tikrų patiekalų žodelis „spicy“, todėl nekantraudamas renkuosi būten iš tokių patiekalų. Maisto kainos sąlyginai nėra brangios: sriubos (1,8-2,3€), vegetariško suši rinkinio kaina – 13€.

IMG_20160528_102413_1

Kas liečia patį maistą, tai maniškė sriuba (kumo shiru) buvo iš tikrųjų aštri, prireikė net servetėle keletą kartų perbraukti per kaktą. Žmona mėgavosi vegetariškais suši, kurių  pagrindą sudarė: agurkai, avokadas, grybai, šparagai ir dar kažkas primenantis saldų džiovintą pomidorą (bet galėjo būti ir obuolių sūris).

Išėjus iš kavinės, priėjome Karaliaus Žygimanto III Vazos stulpą (seniausias ir aukščiausias paminklas Varšuvoje). Šalia jo ir Karalių rūmai, tačiau gamta vėl priminė apie niekur nedingusį lietų. Blogiausia būna ne pats lietus, o kai kaupiasi virš galvos juodi debesys, nejučia pakyla vėjas, sumažėja žmonių srautai gatvėse – baisiausia pats laukimas to, kas kaip visada suprantame yra neišvengiama. Taigi nusprendėme mums jau žinomu keliu traukti atgal prie viešbučio. Pakeliui ieškojome parduotuvės, kur galėtume šį bei tą įsigyti vakarienei. Truputį sunkoka kainas greitai konvertuoti į eurus, bet nors ir parduotuvė centre (kur logiška manyti kainos yra užkeltos), jos vis tiek mums pasirodė pigesnės arba bent panašios į lietuviškas.

9

Į viešbutį parsiradome jau visai sutemus ir recepsijoje vos galėjome praeiti pro turistų minią. Vieni dar tik registravosi (ar gauti kambario raktus, ar šalia esančiame bare prie alaus bokalo), bet tai tik įrodo, kad viešbutis yra vienas iš geresnių pasirinkimų, norintiems gero kainos ir kokybės santykio.

Vos pramerkus akis ryte, aplink visame kambaryje gaubė tamsa. Atrodo, kad turėtų būti jau rytas, bet pagal praeinamos šviesos kiekį – naktis. Pasirodo, tai labai apgaulingos storos užuolaidos ant kurių triuko buvome „pasikabinę“ Milane. Vos praskleidus užuolaidas, gavome tokią šviesos dozę, kad kurį laiką negalėjome prasimerkti. Taip nuostabiai saulėta ir pravėrus langą pasidarė šilta, kad būtų nuodėmė ilgiau drybsoti lovoje, todėl greit išsimaudėme susipakavome daiktus ir su kuprinėmis nusprendėme geriau patyrinėti Varšuvą.

Keliaudami link senamiesčio nusipirkome magnetuką ant šaldytuvo (kaina apie 1eurą) su mokslo ir kultūros rūmų atvaizdu. Praėjome, jau iš vakar pažystamas kultūrines vietas, kol pasiekėme M.S.Kiuri skulptūrą (pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją bei pirmasis žmogus gavęs ją du kartus). Visada maniau, kad Kiuri prancūzė, o pasirodo ji gimė varšuvoje, ką išduoda ir pilna jos pavardė (Marija Sklodovska Kiuri). Akimirkai žvelgdamas nuo kalnelio šalia skulptūros į Vyslą susimasčiau. Žmogus visą gyvenimą dirbo su radioaktyviomis medžiagomis, ant kaklo nešiojo pasikabinusi buteliuką su radžiu, kaip talismaną, dėl lėšų trūkumo eksperimentus atlikinėjo tiesiog daržinėje. Būti drąsiam – reiškia būti arba kvailam arba 100 procentų atsidavusiam savo įsitikinimams.

Nusileidę nuo kalnelio, visai netoli Vyslos upės, prisėdome atsipūsti prie fontanų. Tada suvokėme kokia nuostabi ta Lenkija (nors jos dar beveik ir nematėme). Turi didžiulius (Europos mastu) kalnus pietinėje dalyje, turi priėjimą prie Baltijos jūros šiaurinėje dalyje ir tokį kultūrinį paveldą, kurio nesugebėjo sugriauti net pasauliniai karai. Sekantis mūsų kelionės tikslas – Pragos kvartalas, kuris yra kitapus upės. Tiltas jungiantis Pragos kvartalą su senamiesčiu priminė tiltus per Dauguvą (Rygoje). Pats Pragos kvartalas vienareikšmiškai susijęs su menu ir muzika, nors parašęs šiuos žodžius veikiausiai parašiau tą patį, ką būtčiau parašęs mėsa ir žuvis. Kad ir kaip bebūtų Praga mus pasitiko katedros bokštais ir triukšmingais ispanų turistais. Visai šalia yra zoologijos sodas, kuris būtent tuo metu traukė minias smalsuolių su šeimomis, bet dėl laiko trūkumo (beje Varšuva turbūt pirmas miestas, kuriame mums iš tikrųjų pritrūko laiko) mes susiradome kavinę, kur sudorojome ekologiškų patiekalų porciją (bent jau taip teigė reklaminės iškabos) (abiems tai atsiėjo apie 10€). Išgėrėmė, grėsmingu užrašu pasidabinusio vaisių kokteilio porciją (vitaminų bomba). Ir šį bei tą nusipirkę Carrefour parduotuvėje pasileidome link centrinės geležinkelio stoties. Autobusas į Vilnių išvyksta 15:15 vietos laiku, todėl paspartinome žingsnį, nors tvieskianti saulė prašyte prašė atsikvėpti kur nors pavėsyje. Pasijautė tikra vasara, kai brangiausias turtas yra vandens buteliukas.

1

Kur mus išlaipino autobusas, vos tik atvykus į Varšuvą, ten jis ir pasiėme (šalia centrinės traukinių stoties). Lūkuriuojant autobuso, padaugėjo lietuvių kalbos intarpų, bendrame triukšmingame miesto kontekste. Keista bet kelionė namo atrodė žymiai trumpesnė, gal kad buvome pavargę nuo vaikščiojimo, gal kad nebuvo anktyvas rytas, bet vienaip ir kitaip viskas (net ir keliai lenkiant arkliukus ir traktorius) nepasirodė tokie baisūs. Išskyrus vieno iš dviejų autobuso vairuotojų balsą. Pastarasis atrodė pastoviai repetavo kokį tai „pjūklo“ n – tosios dalies scenarijų.

Varšuva – miestas turintis ką pasiūlyti net ir išrankiam keliautojui, tik jam reikėtų skirti daugiau nei vieną parą, todėl mes čia būtinai dar sugrįšime.

Nukeliauta autobusu: 916km, pėsčiomis: 24km, viso nukeliauta: 940km

Top 10 įdomiausių vietų, kurias vertėtų aplankyti Lenkijoje >>

Krokuva, Zakopanės kerai ir žingsnis Slovakijos link (I dalis) >>

Krokuva, Zakopanės kerai ir žingsnis slovakijos link (II dalis) >>

 

LANKOMŲ VIETŲ ADRESAI:

Varšuvos senamiestis – koordinatės 52.2501935, 21.0122991

Kultūros ir mokslo rūmai – Parade Square 1 Warsaw, Poland

Karališkieji rūmai – plac Zamkowy 4, 00-277 Warsaw, Poland

Prezidentūra – Krakowskie Przedmieście 15 Warsaw, Poland

Barbakanas – Źródłowa Warsaw, Poland

Sakson sodas – Królewska 23 Warsaw, Poland

Senamiesčio turgus – Rynek Starego Miasta Warsaw, Poland

Mažoji Šv. kryžiaus bažnyčia – Krakowskie Przedmieście 3 00 – 047 Warsaw, Poland

Nežinomo kareivio kapas – Piłsudski Square Warsaw, Poland

Geto vartų fragmentas – Sienna 55 Warsaw, Poland

Frederiko Šopeno muziejus – Okólnik 1, 00-368 Warsaw, Poland

Koperniko mokslo centras – Wybrzeże Kościuszkowskie 20 00-390 Warsaw, Poland

Šv. Anos bažnyčia – Krakowskie Przedmieście 68 Warsaw, Poland

Nacionalinis muziejus – Aleje Jerozolimskie 3 00-495 Warsaw, Poland

Pragos rajonas – koordinatės 52.2632722, 21.0267162

Reklama

1 mintis apie “Varšuva, kuriai nuodėmė skirti tik vieną parą

  1. Atgalinė nuoroda: Kalėdinė Varšuva! Savaitgalio bilietai iš Vilniaus 19€ į abi puses! – Kur dabar?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s