Kelionė į Italiją be išankstinio plano

IMG_20140908_171841_1

Kartais užtenka pasakyti tris žodžius, kad tai atspindėtų tavo troškimus ir svajones. Kartais tų trijų žodžių užtenka nusakyti gyvenimo būdą, o kartais kelionę. Kelionę kuriai atsidavėme širdimi, o ne protu. Rizikinga taip keliauti ir garsiai to niekam nerekomenduotume, bet paslapčia aukštai pakilusiais lūpų kampučiais ir kiek primerktomis akimis, visiems tai pakuždėtume.

Tie žodžiai: bazilikas, mocarela ir pomidoras.

Širdis nunešė į pietus, ten kur žmonės praranda tą šiaurietišką santūrumą ir pasitelkdami Toskanos vynuogių panaudojimo subtilybes tampa laisvi. Laisvi savo gebėjimu net ir niekuo neypatingą skersgatvį paversti teatro arena. Žmonės išlaisvina savo geranoriškumą ir aukštą tembrą.

Kai tik vienoje vietoje pamatau tas tris magiškas žalia, balta, raudona spalvas prieš akis iškyla Andrea Pirlo, Gianluigi Bufonas, ausyse pasigirsta Zuccero „Baila morena“ ir skonio receptoriais nepertraukiamai jaučiu pastos ir plonapadės picos gamas.

Fratelli d’Italia, l’Italia s’è desta – taip prasideda Italijos himnas, kuris nuo pat mažumės įaugo į kraują per kiekvienas futbolo rungtynes ir dabar skrendant į Romą, bandau mintyse deramai sudėlioti tolesnius posmus. Rudenišku oru palydėti Lietuvoje persikeliame į dar vasaros neatbaidžiusios Italijos sostinę ir autobusu pasiekiame centrinę traukinių stotį. Daug balandžių, kurie iš kiekvienų turistų reikalauja įteikti jiems atvykimo dovaną. Visas dovanas pasiliekame sau ir keliaujame gatvelėmis kurios rėkte rėkia – Gelateria. Gatvelės painios, vadovaujamės žemėlapiais, kuriuos gavome oro uoste ir gana greitai persikeliame į visai kitą Europą. Europą, kurioje viešpatavo romėnų didybė. Kaip nuostabu suderinti istoriją ir dabartį, tai nuo ko viskas prasidėjo ir tai ką pamažu naikindami vadiname rytojaus alternatyva.

WP_20140904_033

Prisėdame netoli Koliziejaus ir kiek erzindami balandžius stiprinamės sumuštiniais. Prieš akis kolonos, griuvėsiai – paveldas, kuris priverčia kūnu nueiti šiurpuliukus. Kiek daug perskaityta knygų ir pamatyta filmų apie Romėnus, jų viešpatavimą ir pralietą kraują. Viskas vyko čia, mūsų menkai akimis aprėpiamame plote. Viskas susigėrę į tuos biustus, tuos didybę puoselėjančius fragmentus, kartais turistų praeinamus, kaip nereikšmingus. Akimirkai pagaunu save jau ilgokai nekramčius į burną įsidėto kąsnio ir vis mąstant, ką jie apie mus pasakytų. Tie balta drobe persirišę šviesuoliai, kai pamatytų kuo virto jų namai, jų gyvulių ganyklos, jų takai taip persigėrę neišsakytų minčių ir keiksmų Cezariui.

WP_20140904_019

Laikai keičiasi, keičiasi ir vertybės. Anksčiau lazdos rodė raišumą, dabar išmanumą. Vos galime praeiti pro Kinijos turistų grupelę, kurie vienas per kitą braudamiesi bando patekti į šeimos kadrą. Vienos šeimos, kuri turbūt prilygtų  visiems Lietuviško kaimo  gyventojams. Per pusdienį apeiname visus didžiuosius pastatus ir vakarop jau skęstame švieselių jūroje. Šviesų, kurios vis kyla į viršų ir leidžiasi žemyn, švieselių, kurias savo matomame pasaulyje pradanginame. Labai liūdna invazija. Betarpiško noro pasipelnyti invazija, tikrai ne penkto būtinumo prekėmis. Matome tik tai, ką norime matyti. O norime daug, per daug turimam laikui ir per mažai savo nuvargusioms kojomis.

IMG_20140904_211019_1.jpg

Šv. Angelo pilis, Roma

IMG_20140904_213921_1

Šv. Petro bazilika

Laikrodžiui artėjant prie vidurnakčio pereiname į kitą valstybę. Po geros valandos grįžtame atgal. Ironiška, bet kai ta valstybė Vatikanas, tai visai realu. Šiaip mūsų tikėjimas yra atitolęs nuo visiems priimto ir susikertančio su visa logika ir mokslo pasauliu, tačiau pastatai didingi, apsauga taip pat. Tačiau pavargusios akys užklysta už vežimėlio prie Vatikano sienos. Vežimėlio ir klykiančios būtybės jame. Labai retai per tą pačią minutę kūną užplūsta gailesčio, pasibaisėjimo ir silpnos srovės šoką primenančios iškrovos jausmai. Vežimėlis kūdikio, o jame pusamžio vyro kūnas su vaikišku klyksmu. Susimąstai kartais, ar nieko kito gyvenime nebelieka, kaip išnaudoti savo trūkumus, viešai juos eskaluojant. Renkant centus už visus užplūstančius jausmus, arba jų nebuvimą. Kas keisčiausia, kad visa tai vyksta prie tikėjimo šventovės, prie krikščionybės „mekos“. Nors gal žmonės ir čia turi Lietuviško geno – apvogti žmogaus sielą taip, kad protas nesužinotų.

Pastebime, kaip praeiname pro tą patį fontaną jau trečią kartą. Praeiname ieškodami viešbučio, kur galėtume bent šiek tiek pailsinti imunitetą kinietiškai plastmasei, nes Romos didybės nebematome.

Prisėdame aikštėje prie labai melodramatiškai santykius besiaiškinančios itališkos porelės. Gurkštelim pastoviai pripildomo vandens iš buteliuko, nes vanduo Romoje gaivus ir pasitaikantis vos ne ant kiekvieno kampo. Jau po vidurnakčio, o mes dar nežinome kur nakvosime. Keista pasidaro, kaip kelionė susiklosto jos neplanuojant. Koks šaltas akmuo tampa po galva, kai glaudiesi miesto aikštėje šokančio fontanų ir jau besiskiriančių naujai gimusių įsimylėjėlių fone.

Aplankome tą pačią traukinių stotį, bet kai apsauginiai iš jos išprašo net labiau nei mūsų paraudusiomis akimis ir kažkieno nepabaigtais gerti vyno buteliais ginkluotus vietinius – išeiname ir mes. Kol galiausiai randame viešbutuką, kuris už 60€ mus priima palysti po dušu ir pernakvoti likusias valandas. Kaip nuostabiai tie 60€ suskamba mūsų ausims, kai prieš tai buvę 100 ar 150 eurų jas šaižiai dirgino. Užmiegame.

Užmiegame akimirksniu ir pasižadėjimu, kad taip daugiau ,,neplanuosime“ kelionės, bet su viltimi, kad prie to gyvenimas dar mus prives. Kad galėsime dar sau leisti taip vėjavaikiškai elgtis, kad galėsime neplanuoti savo lemties ir padarytų klaidų. Kad galėsime išreikšti save, savo o ne parsisiųstomis „Ebay“  išraiškos priemonėmis.

Pusryčiai įskaičiuoti, tačiau pusryčiai itališki.

Labiau mėgaujamės vaizdu nuo kavinės staliuko, kaip bunda gatvės. Maisto išvežiotojai dar visai nerangiai pristatinėja produktus parduotuvėms ir kavinėms. Gurkšteliu ekspreso kavos ir pajuntu, kaip išlindusi saulutė pozityviai nuteikia dienai. Dienai, kurioje duosime pailsėti kojoms, nes po vakarykščių klajonių šiandien visas kūnas reikalauja poilsio. Neskubame. Atrodo sutartinai ir balandžiai mindžikuoja aplink mūsų staliuką, taip ir neišdrįsdami prisiartinti arčiau metro spinduliu.

Viešbutis šalia traukinių stoties, todėl vos po poros minučių mes jau žvelgiame į lentelę, kurioje dega išvykimo į mados sostinę Milaną laikai. Šioje kelionėje pirmą kartą perkame bilietus iš bilietų automato. Itališki bilietų automatai nepasotinami. Suryja apie 70€ žmogui už bilietą greituoju traukiniu iš Romos į Milaną. O traukinys tikrai greitas ir tylus. Dabar tai nedarytų didelio įspūdžio, bet tada palyginus su traukiniais, kurie kursuodavo iš Kauno į Vilnių ar Klaipėdą, tai buvo nuotykis. Nuotykis, kuris vedė per Italijos žemes į šiaurę. Pasidarė kiek vėsiau, bet išlipus Milano stotyje vėl, kaip ir Romoje apėmė tas jausmas, apie pastatų didingumą. Tik čia tas jausmas dar stipresnis. Turbūt Milane geriausiai galime pasijausti visai mažyčiu pasaulio piliečiu, šalia tokių kultūros paminklų, viešbučių ar tiesiog kažkieno darbo vietų.

WP_20140906_001

Mes vėl be viešbučio ir pradedam savo paieškas netoli stoties. Pradeda lyti. Kiek permirkę užsukame į vieną, kitą dviejų, trijų žvaigždučių viešbutį, tačiau visur užimta. Kiek ilgiau laiko praleidžiame keistame pastate, kuris kaip supratome yra kelių viešbučių kompleksas. Čia administratorius ilgai kalbėjęs telefonu sako radęs mums kambarį, tačiau jo tonacija, elgsena sukuria nuotaiką, tarsi tas kambarys bus toks, kaip valytojos šluotų ir kibirų sandėlis, tik dar neatlaisvintas.

Laukiame.

Galiausiai atsiranda antras administratorius, greičiausiai aukštesnio rango, nes įsakmiai kinų kalba kažką pradeda aiškinti pirmajam. „Viršininkas“ pasiima raktus ir atrakina kambarį, šalia administracinio staliuko. Laužyta anglų kalba leidžia suprasti, kad tai jaunavedžių tipo kambarys, neva specialiai paruoštas mums. Su lyg pirmu žvilgsniu į kambarį, norisi garsiai nusijuokti ir pagirti administratorius už gerą humoro jausmą, bei paprašyti parodyti tikrąjį numerį. Tačiau abudu sutartinai mirkčiodami akutėmis ir pasipuošę rytietiška šypsena, bei apsimestiniu rūpestingumu savo povyza įrodo, kad čia ir yra tai, ką jie gali mums pasiūlyti. Administratorių duetui, atsakome jų pačių ginklais – šypsenomis, galvų linktelėjimais ir labai lėtai ir aiškiai, kad nekiltų kokių nesusipratimų, – išpyškinam, kad dar pagalvosime. Išeiname iš viešbučio su palengvėjimu, kad pagaliau įkvėpėme nors ir lietingo, bet šviežesnio oro.

Galiausiai randame dviejų žvaigždučių viešbutuką, su 50€ įkainuotu kambariu ir įėję į vidų krentame į lovą poilsiui. Kambarys aukštomis lubomis, tamsus. Praveriame langines, vaizdas į Milano centrines gatves. Esame trečiame aukšte. Diena jau persirito į antrą pusę, todėl gerokai praalkome. Paliekame savo daiktus ir kaip tikri Italai žygiuojame į piceriją. Keistų sutapimų virtinė mus lydi šioje kelionėje ir visa tai, kas turėtų būti, būna atvirkščiai, kažkaip iškreiptai arba tiesiog mes esam per daug pavargę. Tačiau užėjus į labai vaizdžiai išreklamuotą maitinimo įstaigą, patenkame tarsi į Vilniuje pensininkių nuomojamą kambarį studentams, pačioje rugsėjo pradžioje. Vienintelis skirtumas – kvapas, čia jis kaip ir maisto įstaigos, nors interjeras ne itin patrauklus, tačiau valgyti norisi, tad užsisakome vegetarišką ir picą su ančiuviais. Suklystame dėl pastarosios.

Nors iš šalies pergalvojus, galbūt viskas gyvenime dažnai priklauso nuo šalutinių aplinkybių. Viskas priklauso ne nuo vieno mums duoto regėjimo pojūčio ar skonio receptorių. Priklauso nuo nuotaikos, požiūrio. Reikia pačiam būti pozityvumo šaltiniu, kad galėtum mėgautis aplinkiniais saulės spinduliukus atspindinčiais fontanais.

Raudonai baltais kvadratėliais staltiesėmis dengti staliukai aplink mus skęsta vienatvėje. Mes vieninteliai lankytojai, nors dabar jau turbūt aišku kodėl. Aišku tampa ir kodėl man nepatinka ančiuviai. Gal, jei būčiau moteris ir laukčiausi, arba fanatiškai įsimylėčiau natrio chloridą būtų tai pateisinama, bet dabar…

Apsižvalgome po Milaną, bet įžymiausių pastatų, kaip Katedros ar La Scalos nepamatome. Oras to neleidžia ir tik su prisiminimais, apie saulės vonias Romoje kiūtinam į savo laikinuosius namus, pergalvoti kelionės scenarijaus. Gulėdami ant lovos ir žvelgdami kaip preciziškai tiksliais tarpais lašai kapsi į mūsų balkoną nusprendžiame pakreipti kelionę iš miestietiško varianto į labiau gamtos prieglobstį. Tuo pačiu ir viešbučius užsisakyti iš anksto (bent jau prieš 24h), kad nereikėtų atvykus į miestą gaišti laiko paieškoms. Pasidedame ant lovos žemėlapį ir būtent tos akimirkos kelionėje yra pačios žaviausios. Akimis ieškome kur gali pakrypti mūsų keliai. Ta nežinomybė, ir pirštu dūrimas į atsitiktinumų pakuždėtus tikslus paskatina mus traukti į kalnus.

Su lyg žodžiu kalnai, kūnais nueina pagaugai, prisiminus Madeiros kalnus, pykinimo pojūtį esant virš debesų ir klajojant serpentinų keliukais. Tačiau vis vien taip beatodairiškai jaučiama trauka.

Aosta, – ištariam taip tyliai, tarsi nenorint atbaidyti staiga gimusios minties. Alpių pašonėje įsikūręs miestelis, žiemą viliojantis slidininkų trasomis, vasarą kalnų žygiais. Vienareikšmiškai nutariam, kad tai turėtų atpirkti šį lietaus klapsėjimą į balkoną ir greitai susirandame viešbutuką netoli autobusų stotelės.

Rytas pati nuostabiausia paros dalis, rytas Milane ypatingas. Aišku vėl pusryčiai itališki. Kai sakau itališki, tai reiškia, kad labai menki. Tačiau pats pusryčių procesas labai jaukus. Užlipame vos ne ant namo stogo į priešpaskutinį aukštą, nuo kurio atsiveria nuostabi miesto panorama. Gurkšnojame kavą, arbatą. Truputį lėčiau nei įprastai ragaujame šokoladu įdarytą bandelę. Šalimais daugiau pusryčiautojų su kuriais persimetam pasisveikinimo gestais ir čiupdami kuprines patraukiame geriau susipažinti su Milanu.

WP_20140906_051

Keliavom įsitvėrę žemėlapių, bet gatvės buvo labai aiškiai randamos (priešingai nei Romoje). Priėjome gotikos šedevrą Milano katedrą, kiek daugiau laiko praleidome prie Sforcų pilies. Užsukome į Breros pinakoteką (muziejus su Napoleono statula vidiniame kiemelyje). Pasmaguriavome ledais ir spaudžiant laikui patraukėme prie traukinių stoties.

 Italija kol kas vienintelė valstybė, kur tiek daug laiko praleidome traukinio vagone, bet itališkuose traukiniuose galėtume praleisti ir visą transportavimo laiką, nes vaizdai už lango ir tas mikroklimatas vagone suteikia tikrą pasimėgavimą kelione.

Nėra tiesioginio traukinio iš Milano, todėl Chivasso miestelyje ir dar viename reikia persėsti, bet tai nesudaro didesnių problemų, nors persėdimo laikas apie 10min. Traukiniai vykstantys į mažesnius miestelius spalvingi. Ne grafičiais puošti, kaip Lietuvoje, tačiau reklamuojantys kelionės metu matomų miestų traukos centrus. Ir oras palikus Milaną pragiedrėja. Vis žvilgčiojam pro traukinio langus, kada gi pasirodys tie didingieji kalnai. Kada galėsime įkvėpti tyresnio oro ir pasimėgauti žaluma. Visa kelionė trunka truputį daugiau nei dvi valandas ir paskutiniai kilometrai iki kelionės tikslo atrodo, kaip iš pasakos. Įvažiuojame į slėnį, iš pažiūros mažytį miestelį pasislėpusį alpių apsuptyje.

Aosta miestas anksčiau buvo svarbus karinis objektas (gynybinis fortas, nuo atėjūnų iš šiaurės), turėjo (ir dabar yra išlikę) daug gynybinių įtvirtinimų, triumfo arka, miesto vartai, katedra. Per Aostą ėjo pirklių kelias į Romą, todėl nors ir mažas miestelis, tačiau buvo labai išnaudojamas pagal savo geografinę padėtį. Nuo miesto visai netoli yra Šveicarija ir Prancūzija, su šiomis valstybėmis Aostą skiria alpės.

Atvykome į miestelį šviesiu paros metu, todėl susirasti gyvenamą vietą nebuvo sunku. Viešbutis įsikūręs virš kavinės ir degalinės, tačiau kambariai švarūs, sąlyginai dideli ir kas geriausia su vaizdu į kalnus. Tiesa kalnus, reikia pradėti stebėti su lyg gretimai esančių pastatų stogais, todėl matosi tik viršukalnės. Išėjus į apylinkes atsiveria alpių didybė. Atrodo, kad tai tikri ugnikalniai milžinai, stengdamiesi įbauginti savo dydžiu ir mums nepaklusus, galintys bet kada išsiveržti ir paskandinti miestelį lavos jūroje.

WP_20140907_003

Čia, kaip ir „asfaltinėje“ Italijos dalyje laikomasi siestos rėžimo, todėl papietauti ar pavakarieniauti reikia derintis prie vietinių kavinių darbo laiko. Susiradome ir „supermarketą“, kuris buvo netoli mūsų viešbučio. Pirmojo vakaro tikslai buvo pasivaikščioti po miestelį, tiksliau po centrinę jo dalį, kuri sužavėjo. Sužavėjo kitokiu Italijos atspalviu. Mažas, jaukus miestukas, išlaikęs senąsias tradicijas (netyčia papuolėme į procesiją, kurios metu atrodė, kad pats popiežius veda apeigas), tačiau praturtintas ir naujosiomis technologijomis (saulės kolektoriais „maitinami“ kelio ženklai). Visur vyravo tvarka ir ramybė (bent jau iki vakaro, kada jaunimas įnešdavo šiek tiek šurmulio į mieguistą miestelio gyvenimą).

Aostoje praleidome keturias dienas ir per tą laiką netik mėgavomės miestelio ramybe kalnų papėdėje, bet pakilome autobusiuku iki kaimynystėje esančios Pila gyvenvietės (18km). Čia atsiveria nuostabi Monblano viršukalnė. Miestelis grynai sezoninis ir tas sezonas esantis pragyvenimo šaltiniu – žiema. Čia, kaip vėliau sužinojome yra įrengta vienos moderniausių slidinėjimo trasų ir keltuvai, kurie nusidriekia iki pat Aosta miesto. Tačiau vasarą, čia nykoka. Viešbučiai uždaryti, kavinės taipogi. Nors ir žmonių su turistine pakraipa nesutikome, tokia vienatve dvelkiančios pievos mums labai patiko. Jokio šurmulio ir beprasmių krykštavimų. Nuo autobuso stotelės, kalnų keliukais nupėdinome keletą kilometrų, kol pasiekėme nedidelį krioklį ir upeliuką. Stabtelėjome atsineštiniams pietums. Taip sėdint ant kalno šlaitų, žvelgiant į kalnų masyvus atrodo, kad iš krūmo išlys koks grizlis, su nepasotinamu apetitu, ar voveraitės pagriebs sumuštinius. Tačiau lakiai fantazijai truputį leidome pailsėti ir užvertę galvas į mėlyną dangų kiek nutilome. Buvome tik dviese prieš visą pasaulį. Pasaulį pilną dar neišbraidytų upelių, neįkoptų kalnų ar nesuvalgytų bandelių su braškių įdaru.

IMG_20140908_161448

Kaip ir kiekvienoje kelionėje, dalį jos skiriame miestui, dalį gamtai ir jūrai ar kalnams. Tos keturios dienos pralėkė taip nepastebimai, kaip visada nepastebimai praeina nepriekaištingai praleistas laikas. Grįžome į Milaną, kuriame pietavome kiniečių kavinėje. Didelės porcijos, skanus ir rytietiškas maistas, bei kainos palyginti su visos Italijos kainomis tikrai buvo žemos. Po pietų atvykome į Bergamą, kurį dauguma žino, tik dėl to, kad čia yra oro uostas. O miestas niekuo nenusileidžia mados ir kultūros sostinei. Turėjome keletą laisvų valandų, todėl kiek paėjome nuo autobusų stoties iki keltuvo, kuris pakėlė į aukštutinį Bergamą.

   Nežinau kodėl, bet aukštutinis Bergamas man asmeniškai priminė Brano pilį. Gal dėl savo išsidėstymo, gal dėl tos pačios vaizduotės, tik jokios Drakulos čia nusutikome. Priešingai labai didelius turistų srautus ir nuostabią miesto panoramą. Paskanavome vietinių ledų, kurie buvo gan solidžiai pamirkyti šokolade, galiausiai suvalgėme ir pastos su Bolognesės padažu.

   Tiesioginiu autobusu iš Bergamo atvykome į oro uostą ir davėme pažadą čia būtinai  sugrįžti, nors ir tik ledų porcijai ar pietums, todėl kylant lėktuvui ištarėme tyliai – „iki pasimatymo“.

Nukeliauta lėktuvu: 3420km, traukiniu: 810km, autobusu: 267km, pėsčiomis: 92km, viso nukeliauta: 4589km

LANKOMŲ VIETŲ ADRESAI:

Romoje:

Trevi fontanas – Piazza di Trevi, 00187 Roma, Italy, 41.900875, 12.483167a

Panteonas – Piazza della Rotonda, 00186 Roma, Italy, 41.8986476, 12.476837

Koliziejus – Piazza del Colosseo, 1 00184 Rome, Italy, 41.89018, 12.492177

Šv. Petro aikštė, Vatikanas – Piazza San Pietro 00120 Vatican City, Vatican, 41.902247, 12.457196

Navona aikštė – Piazza Navona, 00186 Roma, Italy, 41.898448, 12.473098

Romos forumas (Foro Romano) – Via dei Fori Imperiali, 00186 Roma, Italy, 41.892478, 12.485239

Šv. Angelo pilis (Castel Sant’Angelo) – Lungotevere Castello 50, 00186 Roma, Italy, 41.9030796, 12.4663281

Žmonių aikštė (Plazza del popolo) – Piazza del Popolo, 00187 Roma, Italy, 41.9107768, 12.4763113

Keturių upių fontanas (Fontana del quattro fiumi) – Piazza Navona, Roma, Italy, 41.898889, 12.473056

Konstantino arka (Arco di Constantino) – Via di San Gregorio 00186 Roma, Italy, 41.88968, 12.490593

Imperijos forumai (Fori imperiali) – Largo della Salara Vecchia 5/6, 9 00184 Roma, Italy, 41.8933968, 12.4867558

Sisto tiltas – 41.892333, 12.47075

Tito arka – Via Sacra, 00186 Roma, Italy, 41.890717, 12.488585

Milane:

Milano katedra – Piazza Duomo, Milano, Italy, 45.4642205, 9.1916782

Vittorio Emanuele II galerija – Piazza del Duomo, 20123 Milan, Italy, 45.4655523, 9.1900152

La Scala teatras Via Filodrammatici 2, 20121 Milano, Italy, 45.4676968, 9.1890872

Santa Maria delle Grazie bažnyčia – Piazza Santa Maria delle Grazie 2, 20123 Milano, Italy, 45.465943, 9.170954

Karališkieji rūmai (Palazzo Reale) – Piazza del Duomo, 12, 20122 Milano, Italy, 45.4630654, 9.1912973

Brera meno galerija (Pinacoteca di Brera) – Via Brera 28, 20121 Milano, Italy, 45.4719704, 9.1884863

Taikos arka (Arco della pace) – Piazza Sempione, Milan 20154, Italy, 45.4756812, 9.1724104

Triennale dizaino muziejus – Viale Alemagna, 6, 20121 Milan, Italy, 45.472399, 9.1739425

Centrinė Milano stotis – Piazza Duca d’Aosta, 1, 20124 Milano, Italy, 45.486111, 9.203611

Bergame:

Šv. Marijos Magiorės bazilika – Piazza Duomo 24129 Bergamo BG, Italy, 45.7030024, 9.6621108

Vecchia aikštė – Piazza Vecchia 24129 Bergamo BG, Italy, 45.704235, 9.662925

Bergamo katedra – Duomo di Bergamo, Piazza Duomo, Bergamo, Lombardy 24100, Italy, 45.7031635, 9.6632749

Delfino fontanas (Fontana del delfino) – Via Pignolo, 24121 Bergamo, Italy, 45.7015263, 9.6727163

Bergamo fortas – Rocca, Via alla Rocca, Bergamo, Lombardy 24100, Italy, 45.7039465, 9.6665525

Reklama

1 mintis apie “Kelionė į Italiją be išankstinio plano

  1. Atgalinė nuoroda: Pigūs skrydžių bilietai iš Vilniaus į Milaną tik nuo 19,98€ į abi puses! – Kur dabar?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s