Ką veikti Lietuvoje

TOP 15 lankomiausių vietų Vilniuje ir miesto apylinkėse!

 

Šiais laikais atsitinka taip, kad pažįstame Londoną, Oslą ar Barseloną daug geriau, nei savo gimtosios šalies sostinę. O vis dėlto ir Vilnius turi ką pasiūlyti miesto svečiams ir patiems Vilniečiams!

Šiame straipsnyje stengsimės apžvelgti įdomiausias vietas Vilniuje, kurias būtina pamatyti viešint Lietuvos sostinėje. Čia tikrai neįtraukėm PC „Akropolis“ ar „Vichy“ vandens parko, bei panašių intelektualios ar išliekamosios vertės neturinčių objektų. Neįtraukėme muziejų, kiek toliau esančios  Trakų pilies, bei Kernavės piliakalnių, nes jiems bus atskiri straipsniai (jie to tikrai yra verti). Pateikiame trumpą objektų aprašymą, adresą, bilietų kainas ir darbo laiką.

Atraskime gražiausias Vilniaus vietas ar mėgaukimės vėl jomis, su nostalgijos prieskoniu.

Vilniaus gynybinės sienos Bastėja – „Barbakanas“

Miesto gyventojų labai mėgstama susitikimų vieta, dėl atsiveriančių vaizdų ir istorijos dvelksmo, kuris mena sudėtingą, tačiau spalvingą Vilniaus gyvavimą.

XVII a. gynybinį įtvirtinimą pastatė Vokiečių inžinierius – Fridrichas Getkantas. Iš pradžių Vilnių gaubė apskritos formos siena, kuri pasipildė ir Bastėja (bokštas, tunelis ir artilerijos vieta). Bėgant metams statinys prarado savo paskirtį, kol galiausiai karo metais buvo paverstas Vokiečių ginklų sandėliu. Tačiau per savo gyvavimo laikotarpį buvo apipintas nemažai legendų. Pavyzdžiui, kad nuo šios vietos egzistavo tunelis iki pat Trakų pilies. Kita legenda susieta su čia gyvenusiu Bazilisku ( būtybė turinti gaidžio ir driežo bruožų). Pirmą kartą Vilniaus Baziliskas paminėtas valdant Žygimantui Augustui ir tuomet bandyta jį sunaikinti į jo rūsį nuleidžiant rūtų ryšelius. Ilgus šimtmečius, iki pat šių dienų Vilniaus universiteto studentai kartą metuose pagerbia šį padarą.

Kaip įsivaizduosite „barbakaną“ yra Jūsų individualus reikalas, bet pamatyti ir pajausti požemiuose tūnančią dvasią, nusikelti į istoriją vaikštant tuneliu yra puiki Vilniaus pažinimo idėja.

Tikslus Vilniaus gynybinės sienos adresas: Bokšto g. 20 / Subačiaus g. 18

Darbo laikas: III–VII 10.00 – 18.00

Įėjimo kaina: suaugusiems – 4 Eur, moksleiviams, studentams, pensininkams – 2 Eur (Nemokamai su Vilnius City Card)

Užupio „Respublika“

Vienoje mūsų kelionių į Kopenhagą, teko pabuvoti Kristianijos rajone. Klaidžiojant spalvotomis gatvelėmis buvo galima susidaryti įspūdį apie atskirą respubliką su savo įstatymais, vertybėmis ir mintimi apie gyvenimo prasmę, kuri labai aiškiai deklaruojama ant namo sienų. Užupio respublika yra panašus atitikmuo Vilniuje, tačiau čia nėra taip drastiškai reiškiamos mintys. Čia viskas subtiliau „meniškiau“ perteikiama lankytojui. Užupis turi savo himną, konstituciją, prezidentą, vyskupą, dvi bažnyčias. Šis rajonas turi ir savo globėją – bronzinis Užupio angelas.

Anksčiau šiame rajone ar jo prieigose gyveno nepasiturintys žmonės, amatininkai. Buvo atidarytas net viešnamis. Metams bėgant rajono prestižas ritosi žemyn ir pasiekęs visišką dugną (pavojingiausio Vilniaus rajono statusą) ėmė stipriai kelti savo reputaciją ir tapti vienu brangiausių rajonu, kur įsikūrę Lietuvai ir pasauliui nusipelnę menininkai. Kaip ir kiekviena istorinė vieta, taip ir užupis turi savo legendų. Dauguma jų susiję su „Užupio mergele“ – undinėlės skulptūra, kuri taip stipriai suvilioja atvykėlius, kad šie pasilieka čia gyventi visam laikui. Ar atsispirsite jos kerams? Viešėdami Vilniuje užsukite į menininkų meką ir nuspalvinkite tuos pilkus gyvenimo atspalvius.

Adresas: Užupio g.

Trijų kryžių kalnas

Vilniaus kalnų parko prieigose stovi trijų kryžių paminklas. Manoma, kad ant Trijų kryžių kalno pagonys kadaise nukankino pranciškonus, jie buvo prikalti prie kryžių ir įmesti į upę. Trys mediniai kryžiai ant Plikojo kalno buvo nuolatos atnaujinami. Manoma, kad kryžiai išstovėjo iki 1869 m., kol jie nugriuvo, nuslinkus kalno šlaitui. Vilniaus miesto gyventojai suvokė šį paminklą kaip savo tapatybės ir pasipriešinimo simbolį, todėl aukojo pinigus ir medžiagas. Antanas Vivulskis parengė Trijų kryžių projektą. Menininkas paminklo siužetą tapatino su Golgotos kalno įvaizdžiu. Trijų kryžių paminklas buvo pastatytas iš gelžbetonio per du mėnesius 1916 metais.

Apsilankius Trijų kryžių paminklo prieigose atsiveria nuostabi Vilniaus panorama, todėl ši vieta ypač vasaros mėnesiais sutraukia didelius turistų srautus.

Adresas: T. Kosciuškos g.

Vilniaus televizijos bokštas

Dauguma didžiųjų pasaulio miestų turi objektą ar jų visumą, kuri leidžia apžvelgti miesto panoramą. Tai paprastai būna kalnas, bokštas, itin aukštas pastatas. Vilniaus atveju – tai televizijos bokštas.

Vilniaus TV bokštas yra aukščiausias statinys šalyje. Aukštis – 326,5 metrai. Besisukanti apžvalgos aikštelė įkurta 165 m aukštyje esančioje TV bokšto žiedinėje dalyje – 19-ame bokšto aukšte (55-ame aukšte lyginant su daugiabučiais pastatais). Esant giedram orui Vilniaus miestas ir jo apylinkės pro restorano langus matomos net 50 km spinduliu.

Tikslus Vilniaus televizijos bokšto adresas: Sausio 13-osios g. 10

Darbo laikas: I–IV, VII kasa 11.00 – 21.00, restoranas 11.00 – 22.00. Savaitgaliais dirbama valanda ilgiau

Įėjimo kaina: Įėjimas (nepasikeliant į restoraną „Paukščių takas“) – nemokamas. Suaugusiems – 6 Eur; moksleiviams, neįgaliems asmenims – 2,60 Eur; vaikams iki 5 metų – nemokamai. Pasikelti į restoraną suteikiama nuolaida, turint „Vilnius City Card“ kortelę.

Valdovų rūmai

Šioje istorinėje vietoje IV–VIII a. buvo medinė gyvenvietė, XIII a. II p. dalis gyvenvietės virto mūro pilimi. XIV a. I p. ji tapo svarbiausiu statiniu mūro siena juosiamoje didelėje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Nuo pirmųjų Gediminaičių laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai.

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose galima apžiūrėti dvi nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas.

Tikslus Valdovų rūmų adresas: Katedros a. 4

Darbo laikas: II – III, V, VI 10.00 – 18.00;   IV 10.00 – 20.00, VII 10.00 – 16.00

Įėjimo kaina: suaugusiems – 3 Eur, moksleiviams, studentams, pensininkams – 1,50 Eur (Nemokamai su „Vilnius City Card“).

Vilniaus Gedimino pilis

Gedimino pilis pastaraisiais metais yra visuotinis diskusijų objektas. Niekas tiksliai nežino ar galėsime ją išsaugoti ir neliks ji tiks atvirutėse ir kalendoriuose istoriniu paveikslėliu. Dėl pilies išsaugojimo vyksta daug rekonstrukcinių darbų, todėl dažnai pilies lankymas yra neleidžiamas, todėl prieš vykstant į šį objektą pravartu išsiaiškinti ar galėsite pakilti į kalną.

Istorikų bei archeologų duomenimis, Vilniaus aukštutinė pilis galėjo būti pastatyta XIII a. pab. – XIV a. pr. 1413–1414 m. Lietuvoje lankęsis Prancūzijos diplomatas Ghillebert de Lannoy taip aprašė tuometinį Vilnių: „pilis stovėjusi ant smėlingo kalno, buvusi medinė, sutvirtinta plytomis, akmenimis ir žemėmis. Pilis ir kiti mediniai jos pastatai aptverti, tačiau pats Vilniaus miestas atviras – jis neturi gynybinių sienų.“

Pilies muziejus buvo atidarytas 1960 m., nuo 1968 m. jis tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu. Gedimino pilies ekspozicija supažindina su XIV a. II pusės bei XVII a. pradžios Vilniaus pilių rekonstrukciniais maketais, ginkluote, ikonografine senojo Vilniaus medžiaga. Bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.

Tikslus Gedimino pilies adresas: Arsenalo g. 5 (keltuvo adresas)

Darbo laikas: LAIKINAI UŽDARYTA (IKI BIRŽELIO 1 D.) (neveikia keltuvas)

balandis-rugsėjis: I–VII 10.00-21.00,  kasa dirba iki 20.30 val.

spalis-kovas: I–VII 10.00-18.00, kasa dirba iki 17.30 val.

Įėjimo kaina: suaugusiesiems – 5 € moksleiviams ir studentams, pateikusiems pažymėjimą; asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius – 2 €. (Nemokamai su „Vilnius City Card“).

Arkikatedra Bazilika

Jeigu Vilnius vaizduojamas ant atvirukų ar internetiniuose puslapiuose, tai dažniausiai matomi vaizdai yra su Gedimino pilimi arba Arkikatedra Bazilika. Švento Stanislovo ir švento Vladislovo arkikatedra bazilika – tai svarbiausia visos šalies katalikų šventovė, didžiųjų krikščioniškų, tautinių ir valstybinių iškilmių vieta. Bazilikos statusas Arkikatedrai suteiktas 1922 metais. „Bazilika“ reiškia „karališka“. Tai aukščiausia bažnyčių kategorija, kurią Romos popiežius suteikia tik ypatingoms bažnyčioms.

Arkikatedros mūrai priglaudė ir urną su karaliaus Vladislovo Vazos širdimi. Požemiuose išlikę seniausi XIII – XV amžiaus šventyklų mūrai ir seniausia Lietuvos freska, nutapyta XIV amžiuje.

Tikslus Arkikatedros Bazilikos adresas: Katedros a. 1

Darbo laikas: I–VII 7.00–19.00

Įėjimo kaina į požemius: suaugusiesiems – 4,50 Eur, moksleiviams, studentams, senjorams (LR piliečiams) – 2,50 Eur. Ekskursijos kaina lietuvių kalba – 14 Eur, užsienio kalba – 20 Eur. Kiekvieną šeštadienį 15.30 val. rengiama ekskursija Vilniaus katedros požemiuose.

Šventos Onos bažnyčia

Barselona turi Sagrada Familia, O Vilnius Šventos Onos bažnyčią. Ji yra vienas gražiausių ir, ko gero, garsiausių Vilniaus statinių. Tai vėlyvosios gotikos šedevras. Ją gaubia daug legendų. Žymiausia jų pasakoja, jog Napoleonas pamatęs Šv. Onos bažnyčią norėjo ant delno nusinešti ją į Paryžių. Gaila, bet tikrovė ne tokia romantiška: Napoleono žygio per Lietuvą metu bažnyčia buvo atiduota prancūzų kavalerijos žiniai. Visgi Napoleonas savo laiške žmonai yra paminėjęs, kad „Vilnius – labai gražus miestas“

Tikslus Šventos Onos bažnyčios adresas: Maironio g. 8

Darbo laikas: gegužė–rugsėjis: I–VII 11.00–18.00 spalis–balandis: I–VII 17.00–19.00

Pilies gatvė ir Gedimino prospektas

Pilies gatvė – seniausia ir puošniausia Vilniaus senamiestyje. Gatvė susiformavo ten, kur kelias iš Vilniaus pilies vedė į pietus – Lenkijos ir Rusijos link. Tai pagrindinis kelias į pilį, kurio atsišakojimai ilgainiui virto šoninėmis gatvėmis. Pilies gatvės pavadinimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1530 metais.

Pradinė ir svarbiausia Pilies gatvės funkcija buvo prekybinė: vadinamoji Didžioji rinka prie Rotušės ir Žuvų turgus prie Vilniaus Šv. kankinės Paraskevos cerkvės. Šios tradicijos išliko iki šių dienų, gausu prekeivių siūlančių turistams įvairių lietuviškų suvenyrų ar rankdarbių. Iš Pilies gatvės atsiveria puošnus vaizdas su Gedimino bokštu.

XIX a. viduryje nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, Vilnius pradėjo sparčiau vystytis. Šalia senamiesčio augo nauji pramonės, prekybos ir gyvenamieji kvartalai. Nutiesta nauja centrinė miesto gatvė – Georgijaus prospektas. Keičiantis valdžioms, keitėsi ir prospekto pavadinimai. Vėliau jis buvo vadinamas A.Mickevičiaus, Stalino, Lenino vardais, o 1989 m. tapo Gedimino prospektu.

Aušros vartai

Aušros vartai turi svarbią reikšmę, net ir nereligingam žmogui. Tai vartai į Vilnių, į centrinę Vilniaus dalį. Peržengus gotikinio stiliaus reliktą tampi tikru miesto svečiu ir gali mėgautis išlikusiu nuostabiu senamiesčiu. Prieš kelis šimtmečius, išgirdę Aušros Vartų vardą, vilniečiai pirmiausia būtų pagalvoję apie miesto gynybinę sieną. Reikalas tas, kad Vilniaus miesto gynybinė siena turėjo dešimt vartų, o Aušros Vartai – vieninteliai išlikę iš tų dešimties. Apie gynybinę statinio funkciją primena išorinėje vartų pusėje iki šiol gerai matomos šaudymo angos.

Stebuklingas švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas Aušros Vartų koplyčioje – vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Jis dar vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona.

Tikslus Aušros vartų adresas: Aušros Vartų g. 12

Darbo laikas:  I-VII 6.00 – 19.00

Vilniaus Universitetas

Vilniaus universitetas – vienas seniausių universitetų Rytų Europoje. Įkurtas tuo metu, kai Lietuvoje išplito reformacijos judėjimas, ir kovai su reformacija buvo pakviesti vienuoliai Jėzuitai. Jėzuitų ordino vienuoliai greitai perėmė į savo rankas švietimą. 1569 metais jie įkūrė kolegiją, o 1579-aisiais – Vilniaus universitetą.

Šiltuoju metų laiku sostinės panorama galima grožėtis nuo aukščiausio senamiesčio pastato – Šv. Jonų bažnyčios varpinės (esančios šalia universiteto). Istorinėje varpinėje veikia modernus liftas ir lankytojai nevargindami kojų gali užkilti į 45 m aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę. Iš čia užkopus autentiškais mediniais laiptais į baliustradas senamiesčiu ir neaprėpiamais Vilniaus toliais galima gėrėtis tarsi iš paukščio skrydžio.

Vilniaus universitete lankytojus domina ir Fuko švytuoklė, kuri demonstruoja Žemės sukimosi aplink savo ašį efektą. Švytuoklės įtvirtinimo lizdas įrengtas varpinės bokšto antrajame aukšte. Nuo specialios pakylos galima stebėti, kaip švytuoja švytuoklė, kaip juda ratu ant plono lyno virš marmurinio ciferblato pagrindo pakabintas keliasdešimties kilogramų rutulys. Per dieną siūbuodamas rutulys keičia savo padėtį ir tai įrodo, kad Žemė sukasi aplink savo ašį.

Tikslus Vilniaus Universiteto adresas: Universiteto g. 3

Darbo laikas ir kainos: Įėjimo į architektūrinį ansamblį bilietai: suaugusiam – 1,5 EUR, moksleiviui, studentui – 0,5 EUR. Darbo laikas: kovas – spalis I–VI 9–18, lapkritis – balandis I–VI 9.30–17.30. Įėjimas į Šv. Jonų bažnyčios varpinę kainuoja suaugusiems – 2,5 EUR, studentams, moksleiviams ir pensininkams – 1,5 EUR. Varpinėje apsilankyti galima pavasarį, rudenį: pirmadieniais – sekmadieniais 10–19 val. Vasarą: pirmadieniais – sekmadieniais 11–20 val. Varpinė atidaryta lankytojams nuo balandžio iki spalio mėn.

Verkių  regioninis parkas

Didelio vilniečių ir miesto svečių dėmesio sulaukia ant Neries kranto stūksantis Verkių ansamblis. Tai klasicistinis rūmų kompleksas, supamas parko. Prie Verkių rūmų prasideda savaitgalio žygiai po regioninį parką ir kitas Vilniaus miesto apylinkes. Žygiai organizuojami tiek pėsčiomis, tiek dviračiais. Vienas iš pažintinių takų vingiuoja kalvotu Žaliųjų ežerų tarpuežeriu. Keliaudami Verkių rūmų parko takais susipažinsite su kraštovaizdžio architektūros vertybėmis. Verkių parke yra ir ornitologinis takas.

Verkių regioninio parko gilumoje yra įrengta apžvalgos aikštelė, aptverta meniškai kalta tvora, už kurios atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į tolumoje dunksančius miškus, neaiškiai dūluojančiais Vilniaus stogais.

Tikslus Verkių regioninio parko adresas: Žaliųjų ežerų g. 53

Kaip atvykti iki Verkių regioninio parko: Gatvykti šiais autobusais: 35, 36, 66 ir 76 (sustojimas „Verkių rūmai“) arba nuosavu automobiliu (nuo Santariškių žiedo pasukti Žaliųjų ežerų bei Europos parko link). Pakilus į kalną sukite į dešinę.

Pučkorių atodanga ir Belmonto kriokliai (Pavilnių regioninis parkas)

Tai viena įspūdingiausių ir aukščiausių atodangų Lietuvoje. Šis unikalus geologinis objektas 1974 metais paskelbtas gamtos paminklu. Atodangos aukštis – 65 metrai (absoliutus aukštis virš jūros lygio – 173 metrai), plotis – 260 metrų.

Pučkorių atodangos teritorijoje sumontuotos lankytojų srautus reguliuojančios terasos, laiptai, nuovažos (vadinamieji „pandusai“), įrengtos aikštelės su pavėsinėmis. Sukurtos sąlygos šį pažintinį objektą lankyti neįgaliesiems.

Didžiausia paslaptis ir nežinia gaubia Pūčkorių patrankų liejyklos griuvėsius. Manoma, kad būtent čia jau 16 a. veikė didelė ir gerai įrengta ginklų gamykla. Liejykloje savo patrankas remontavo ir jos įranga naudojosi švedų, rusų (Petro I-ojo), prancūzų (Napoleono) armijų daliniai.

Puikiame Vilnios vingyje lankytojai stebi buvusio Prancūziškojo malūno senosios užtvankos liekanas, virš kurios buvusio kelio vietoje įrengtas patogus pėsčiųjų lieptelis. Čia veikia Belmonto pramogų parkas, tačiau labiau orientuojamės į gamtos šedevrus, todėl vaikščiodami Pučkorių atodangos keliais būtinai aplankykite Belmonto krioklius.

Tikslus Pučkorių atodangos adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus miesto savivaldybės miškų Pavilnių g-jos (21 kv., 17 skl.) teritorija, Pavilniai, Pavilnių regioninis parkas, Pučkorių kraštovaizdžio draustinis.

Tikslus Belmonto krioklių adresas: Belmonto g. 17

Kaip atvykti iki Pavilnių regioninio parko: Iki Pavilnių regioninio parko galima nuvykti autobusu Nr. 74, jis vyksta nuo Žaliojo tilto. Važiuojant automobiliu iš miesto centro Zarasų ar Olandų gatvėmis link „Belmonto“ prie kelio žiedo reikėtų sukti į dešinę ir važiuoti Belmonto gatve iki galo. Norint nuvykti link Pūčkorių atodangos reiktų važiuoti toliau S. Batoro gatve.

Europos parkas

Europos parkas įkurtas skulptoriaus Gintaro Karoso 1991 metais. Modernaus ir šiuolaikinio meno muziejaus po atviru dangumi plotas yra 55 ha. Parko įkūrėjas yra ir specialiai meno kūriniams formuojamo kraštovaizdžio autorius. Europos parką kasmet aplanko nuo 40 000 iki 65 000 žmonių.

Europos parkas laikomas vienu įspūdingiausių šiuolaikinio meno muziejų po atviru dangumi. Muziejaus kolekcijoje – žymiausių šiuolaikinio meno kūrėjų Magdalenos Abakanowicz, Solo LeWitto, Denniso Oppenheimo, Beverly Pepper įspūdingi darbai. Europos parke galima išvysti skulptūrą iš televizorių, Guinness World Records agentūros pripažintą pasaulio rekordu, skulptūriškos architektūros Edukacijos centrą ir kitų Gintaro Karoso aplinkos meno kūrinių.

Tikslus Europos parko adresas: Europos parkas, Joneikiškių k., 15148 Vilniaus r.

Darbo laikas: Muziejus dirba kasdien nuo 10.00 val. iki saulėlydžio.

Įėjimo kaina: Suaugusiems – 8€, studentams ir pensininkams – 6€, Moksleiviams – 4€ ( Su Vilnius City Card taikomos nuolaidos)

Kaip atvykti iki Europos parko: Muziejus yra 19 km į šiaurę nuo Vilniaus centro. Iš Vilniaus važiuokite Kalvarijų gatve iki Santariškių žiedo, pasukite Žaliųjų ežerų kryptimi ir sekite kelio nuorodas į Europos parką. Į muziejų galima atvykti autobusu, kurio maršrutas Žalgirio st. – EUROPOS PARKAS – Skirgiškės.

Europos geografinis centras (pirminė Europos centro vieta)

Europos geografinis centras yra puiki vieta keliautojams entuziastams, nes čia galite gauti pažymą, kuri reikš, jog pasiekėte Europos centrą.

1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė Europos žemyno geografinio centro vietą pagal naujus nustatytus kontinento ribų taškus. Naudodami gravitacijos centrų metodą jie nustatė, kad Europos geografinis centras yra 54 laipsniai 54 minutės šiaurės platumos ir 25 laipsniai 19 minučių rytų ilgumos. Šito taško tiksli vieta yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Purnuškių kaimo.

Europos geografinio centro vietoje. Paminklas – balto granito kolona su žvaigždžių karūna viršūnėje. Teritorija aplinkui geografinį centrą 1992 m. buvo pažymėta kaip draustinis.

Tikslus Europos geografinio centro adresas: Girijos kaimas, Nemenčinės sen., Vilniaus rajonas

Darbo laikas: II-V 11:00 – 18:00, VI 10:00 – 17:00, VII 11:00 – 16:00

Kainos: Įėjimas į Europos geografinio centro muziejų – nemokamas.

Kaip atvykti iki Europos geografinio centro: Atvykti į Europos geografinį centrą patogiausia automobiliu. Iš Vilniaus važiuokite A14 keliu Molėtų kryptimi, kol išvysite nuorodą į kairę „Europos geografinis centras“. Į Europos geografinį centrą galima nuvykti ir autobusu iš Molėtų plentas stotelės prie Santariškių žiedo (autobusas Vilnius–Paberžė). Vairuotojo reikėtų paprašyti, kad sustotų prie Europos geografinio centro. Taip pat iš Vilniaus autobusų stoties 32 aikštelės vyksta maršrutinis autobusas (Vilnius – Radžiuliai). Kelionės trukmė – apie 30 min. Bilietus parduoda autobuso vairuotojas.

Naudoti šaltiniai:

http://www.vilnius-tourism.lt

http://www.vilniauspilys.lt

http://www.vikipedia.lt

Taip pat skaityite:

Atraskite Anykščius! TOP 15 vietų, kurias privalu pamatyti mieste ir jo apylinkėse!

TOP 5 lankomiausios vietos Trakuose

TOP 10 lankomiausių vietų Kaune ir miesto apylinkėse

Advertisements

Parašykite komentarą