TOP 10 lankomiausių vietų Kaune ir miesto apylinkėse

24242139880_9602eb953d_k(1).jpg

Kaunas – ne degalinė, tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Tai miestas turintis tokio kultūrinio paveldo, kad pavydėtų dauguma Europos didmiesčių. Todėl jei jūsų draugai iš Užsienio svečiuojasi Lietuvoje, tai būtinai jiems aprodykite netik Vilnių ar Trakus, bet nuvežkite ir į laikinąją sostinę. Juo labiau šią vasarą vykdant rekonstrukcinius Vilniaus oro uosto darbus, kai visi skrydžiai bus nukreipti į Kauną, tai bus puiki proga aplankyti miestą. Miestą, kur susijungia Neris ir Nemunas. Miestą, kuris nepaliks abejingų aplankius senamiestį, Baltąją gulbe plaukiančią Rotušę. Ką jau kalbėti apie netoli Kauno įsikūrusį Buities ir liaudies muziejų, kuris atspindi mūsų visų keturių regionų istoriją.

Šiame straipsnyje, surašėme 10 lankytinų Kauno vietų, tačiau neapsiribokite vien tik šiais pagrindiniais akcentais. Pasistenkite pažinti Kauną ir jis tikrai jus nustebins.

Kauno pilis

Kauno pilis – seniausias miesto istorinis objektas – pastatyta lietuviams strategiškai svarbioje vietoje, prie Nemuno ir Neries santakos, apsiginti nuo kryžiuočių intensyvių puolimų XIV a.

Kauno pilis paminėta Adomo Mickevičiaus poemoje „Konradas Valenrodas“, įvairių kitų rašytojų ir poetų kūriniuose. Tačiau bene labiausiai žinomas su Kauno pilies gynimu 1362 m. susijęs meno kūrinys yra dailininko Jano Stykos (1858-1925) paveikslas „Vytauto priesaika“, nutapytas 1901 m. Jame vaizduojamas būsimasis kryžiuočių nugalėtojas Vytautas, prisiekiantis atkeršyti priešams už Kauno pilies sugriovimą.

Kauno pilyje dažnai organizuojami įvairiausi renginiai. Vienas iš originaliausių – kasmetinis operetės festivalis, pirmasis toks Rytų Europoje. Festivalio tikslas – populiarinti operą ir operetę, užgimusią Kaune dar prieškario Lietuvoje. Renginyje savo pasirodymus pristato lietuviai ir svečiai iš Vengrijos, Čekijos, Rusijos, Ukrainos bei kitų šalių.

Kauno pilies teritorija dažnai tampa ir koncertų, šokių bei dainų, spektaklių, ekspozicijų, knygų pristatymo vieta. Visai šalia pilies yra Neries ir Nemuno santaka – vieta, kuri labai populiari tarp vietinių ir turistų. Čia galima grožėtis gamtos ir istorijos „bendradarbiavimo“ rezultatu.

Tikslus Kauno pilies adresas: Pilies g. 17, Kaunas

Darbo laikas: Rugsėjis – gegužė II-V 10:00 – 18:00, VI 10:00 – 17:00, birželis-rugpjūtis II-VI 10:00-18:00 , VII- 10:00-16:00

Įėjimo kaina: Suaugusiems – 2,50 EUR, vaikams, studentams, senjorams – 1,20 EUR

Daugiau informacijos: www.kaunomuziejus.lt

Laisvės alėja

1843 m., įsteigus Kauno guberniją, miestas jau buvo beatsigaunąs po negandų, pamažu augo gyventojų skaičius. Miesto plėtrai buvo paskirta tuo metu bemaž tuščia teritorija nuo tuometinės Kauno ribos iki Karmelitų vienuolyno. Tais pačiais metais, greičiausiai pritaikant Odesos centro modelį, buvo suplanuota Naujamiesčio teritorija, turėjusi tapti naujuoju Kauno administraciniu centru. Platesnė už kitas, bulvaro tipo, Laisvės alėja (tuomet vadinta Nikolajaus prospektu) tapo kompozicine šios teritorijos ašimi.

Kaunui tapus laikinąja sostine, prasidėjo naujas Laisvės al. raidos etapas. Pirmieji reikšmingesnės statybos darbai siejosi su rekonstrukcijomis.

Laisvės alėja yra viena ilgiausių pėsčiųjų gatvių Europoje. Gatvės ilgis yra beveik 1,7 km, o jos išdėstymas tiksliai parodo rytų ir vakarų kryptis. Vaikštinėjant Kauno Laisvės alėja galima išvysti Vytauto Didžiojo paminklą, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininko Danieliaus Dolskio skulptūrą, stovinčią netoli fontano. Laisvės alėjoje gausu  kavinių, barų, restoranų, jaukių parduotuvėlių. Tai mėgstama pasivaikščiojimų ir susitikimų vieta.

Kauno Rotušė

Kauno širdis – rotušė, gyva miesto istorija, kauniečių dar vadinama baltąja gulbe. Kokią ją matome šiandien, išliko daugelio žmonių, pasišventusių saugant Lietuvos kultūros paveldą, dėka. Anksčiau čia vykdavo mugės, turgūs, įvairios iškilmės, buvo skelbiami teismo nuosprendžiai, į magistrato buveinę rinkdavosi garbingi miestelėnai. Šiandien čia šurmuliuoja kauniečiai, miesto svečiai, jaunavedžiai, o  2015 m. gruodžio 6 d. į pirmąją savo ekspoziciją pakvietė Kauno miesto muziejus.

Rotušėje buvo ne tik miesto savivaldos institucijų ir teismų posėdžių salės, prekybinės patalpos, bet ir bokšto rūsyje įrengtas kalėjimas – mūro skliautu dengta patalpa paversta kalėjimo kamera. Čia išlikę keturios įmūrytos geležinių grandžių, ypač pavojingiems nusikaltėliams prirakinti, dalys. Dabar pagamintos XIX a. vidurio  grandinių ir antrankių kopijos, kuriomis lankytojui suteikta galimybė  prisirakinti prie sienos – kaip tai buvo daroma nuteistiesiems.  Muziejaus svečiai gali nusileisti pietinėje bokšto pusėje esančiais siaurais laipteliais, kuriais kaltinamieji iš kameros buvo vedami į teismo salę – baimintasi  užpuolimų siekiant išvaduoti teisiamuosius. Vėliau kamera buvo sužeminta įterptu mūro skliautu, o virš jos įrengta antroji – visai žema su laipteliais šiaurinėje bokšto pusėje.

Šiuo metu Rotušėje vyksta santuokos ceremonijos, oficialūs priėmimai. Rotušėje taip pat įkurtas Kauno miesto muziejus bei turizmo informacijos centras. Kasmet Rotušės aikštėje vyksta pagrindinės miesto šventės: kalėdinės eglutės įžiebimo ceremonija, Kauno Hanza dienos, kiti miestui svarbūs minėjimai.

Tikslus Kauno Rotušės adresas: Rotušės a. 15, Kaunas

Darbo laikas: II-VI 11:00 – 19:00, VII 11:00-16:00

Įėjimo kaina: Suaugusiems – 2,50 EUR, vaikams, studentams, senjorams – 1,20 EUR

Daugiau informacijos: www.kaunomuziejus.lt

Perkūno namas

Perkūno namas – vienas vertingiausių vėlyvosios gotikos pastatų Lietuvoje. Tikėtina, kad pats namas statytas XV a. pabaigoje, o 1818 m. jį remontuojant rasta vainikuoto vyro statulėlė įvardijo jį Perkūno namu. Gaji legenda, kad esą namas priklausė Hanza pirklių organizacijai. Visgi vyrauja nuomonė, jog namą pasistatė turtingas miestietis. Pirmasis paminėtas savininkas Steponas Dulkė 1546 namą pardavė miesto burmistrui Bernardui Bitneriui. Šiame name užaugo trys broliai Kojalavičiai, vėliau tapę jėzuitais. Vienas jų – Albertas – pirmosios Lietuvos istorijos lotynų kalba autorius.

XVII a. namą įsigijo vienuoliai jėzuitai ir įrengė jame koplyčią. Kai carinė valdžia vienuolyną uždarė, Perkūno namas buvo naudotas įvairioms reikmėms. 1844 m. jame veikė pirmasis Kaune dramos teatras. Ilgainiui pastatas tapo labai apleistas. Sovietmečiu jis buvo restauruotas ir priklausė Kauno istorijos muziejui, o 1991 m. grąžintas Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijai ir naudojamas edukacinėms veikloms.

Norintys dar daugiau įspūdžių galės persirengti viduramžių rūbais. Pabaigoje dar pasikelsime į Jėzuitų namų terasą, nuo kurios atsiveria nuostabi Kauno senamiesčio panorama.

Edukacinės programos trukmė – nuo 1 val. iki 2,5 val.

Programos vykdymo laikas: jei užsakoma iš anksto: pirmadieniais – šeštadieniais nuo 10.00 iki 21.00 val., jei ne: antradieniais – penktadieniais nuo 10.00 iki 17.00.

2 asm. – 25 Eur, su persirengimu 30 Eur.

4 asm. – 33 Eur, su persirengimu 43 Eur.

Tikslus Perkūno namo adresas: Aleksoto g. 6, Kaunas

Daugiau informacijos: www.perkunonamas.lt

Aleksoto apžvalgos aikštelė ir funikulierius

Aleksoto apžvalgos aikštelė – tai tarsi Kauno vizitinė kortelė. Iš čia atsiveria nepakartojama Kauno miesto panorama, įspūdingi Senamiesčio vaizdai. Ją rasite Aleksote, V. Čepinskio gatvelėje (įvažiavimas iš S.Dariaus ir S.Girėno gatvės).

Aleksoto apžvalgos aikštelė – tai aikštelė esanti šalia Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos. Ši aikštelė dažnai tituluojama, kaip Kauno vizitinė kortelė, nuo kurios atsiveria viena įspūdingiausių Kauno panoramų su Aleksoto tilto vaizdu.

 Aikštelę galima nesunkiai pasiekti nuo Aleksoto tilto pusės pakylant į kalną Aleksoto funikulieriumi – vienu iš seniausiai Europoje veikiančių funikulierių bei pirmuoju iš trijų keltuvų Lietuvoje. Arba važiuojant automobiliu Aleksote pasukus į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę, po to pasukus į V.Čepinskio gatvę. O jei vykstama visuomeniniu transportu – reikėtų važiuoti 11-o maršruto autobusu, iki sustojimo “Psichiatrijos ligoninė“

Beje, senolių legendos pasakoja, kad anksčiau į Aleksoto kalną kopdavo meilės ieškotojai pas deivę Aleksotą (deivė Milda). Tie kurie bekopiant pažvelgdavo žemyn – pavirsdavo akmenimis.

Kauno funikulieriai atsirado kaip vienas ryškiausių ir savičiausių miesto infrastruktūros modernėjimo ženklų, liudijančių apie sparčiai augantį miestą-sostinę. Daug dėmesio buvo skiriama infrastruktūrai – vandentiekiui, kanalizacijai, transportui – gerinti. 1934 m. parengta trasa antrojo funikulieriaus, jungiančio Kauno centrą su Aleksoto kalnu, statybai.

Vienintelis Lietuvos miestas Kaunas turi šią seniausią transporto priemonę. Žaliakalnyje ir Aleksote „į kalną kylantys nameliai“ šiuo metu yra naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga. Aleksoto funikulierius, kuris veikia nuo 1935 m.,  jungia senąją miesto dalį su Aleksoto šlaitais. Šiuo funikulieriumi galima pakilti į apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria graži Kauno miesto panorama.

Tikslus Aleksoto apžvalgos aikštelės ir funikulieriaus adresas: Amerikos Lietuvių g. 6, Kaunas

Darbo laikas (funikulieriaus) : I-V 07:00 – 16:00 (Pietų pertrauka 11:00 – 12:00)
VI – VII 09:00 – 18:00 (Pietų pertrauka 13:00 – 14:00)

Įėjimo kaina: 0.58 Eur

Daugiau informacijos: http://aleksoto-funikulierius.weebly.com/

Lietuvos zoologijos sodas

Lietuvos zoologijos sodas – seniausias zoologijos sodas Lietuvoje, įsikūręs Kaune. Jis atidarytas 1938 m. liepos 1d. 17 val. žymiausio Lietuvos zoologo, keliautojo, rašytojo prof. Tado Ivanausko iniciatyva. Lietuvos zoologijos sodas užima 15,66 ha parko plotą. šiandien jame priskaičiuojama apie 2000 vienetų gyvūnų. Šią kolekciją sudaro per 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas. Tai didžiausia gyvūnų kolekcija šalyje. Zoologijos sodas per metus vidutiniškai sulaukia daugiau nei 150 tūkst. lankytojų.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos zoologijos sodas rengiasi kapitalinei rekonstrukcijai, kadangi jo įkūrimo tradicija, kaip ir daugelyje XIX–XX a. pradžios Europos zoologijos sodų, pvz., Londono, Paryžiaus, Romos, rėmėsi ne rūpesčiu uždarytu gyvūnu, bet siekimu sukurti originalų aptvarą. Šio konservatyvaus požiūrio dabar visiškai atsisakoma. Planuojama, jog rekonstrukcija truks iki 2020 – 2023 m. panaudojus ES projekto lėšas. Po rekonstrukcijos turėtų išsiplėsti zoologijos sodo plotas, atsirasti daugiau pastatų bei įvairesnių gyvūnų rūšių. Keistųsi ir pačių voljerų išdėstymas.

Tikslus Lietuvos zoologijos sodo adresas: Radvilėnų pl. 21, Kaunas

Darbo laikas: Sausio – kovo, lapkričio ir gruodžio mėn. I-VII 9:00 – 17:00, balandžio ir spalio mėn. 9:00 – 18:00, gegužės – rugsėjo mėn. 9:00 – 19:00

Įėjimo kaina: Suaugusiems – 5 EUR, vaikams, studentams, neįgaliesiems ir senjorams – 3 EUR

Daugiau informacijos: www.zoosodas.lt

Pažaislio vienuolyno ansamblis

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija.

Pažaislį išgarsino ne vien pamaldus kamaldulių gyvenimas ar meniški vienuolyno pastatai. Kasmet liepos 2 d. į atlaidus gausias minias piligrimų sutraukdavo ypatingomis malonėmis pasižymėjęs, fundatoriaus atsiskyrėliams dovanotas Švč. M. Marijos atvaizdas, populiariai vadintas „Kamaldulių Dievo Motinos” paveikslu. Dramatiškoje, daugiau nei tris šimtmečius trukusioje vienuolyno istorijoje įsispaudusios įvairių dvasingumo tradicijų, karų, gaisrų bei niokojimo žymės. Šiandien čia šeimininkauja Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Jos siekia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus naujoms visuomeninio kultūrinio gyvenimo apraiškoms.

2011 m. pietinėje vienuolyno oficinoje atidarytas sakralinis Pažaislio vienuolyno ansamblio muziejus. Jame vyksta edukacinės programos. Šalia Pažaislio vienuolyno muziejaus veikia unikalus svetingumo kompleksas „Monte Pacis“, kur apsistoję svečiai gali mėgautis naujausias gastronomijos pasaulio tendencijas atspindinčiais patiekalais, įkvėptais unikalios vietos ir neįkainojamos bendrystės su seserimis kazimierietėmis.

Šalia Pažaislio vienuolyno tyvuliuoja Kauno marios, kurios taipogi yra traukos objektas tiek pačių vietinių, tiek miesto svečių.

28330355122_fa1e80c31a_h.jpg

Tikslus Pažaislio vienuolyno adresas: T. Masiulio g. 31

Darbo laikas: II-V 10:00 – 17:00, VI 10:00 – 16:00

Įėjimo kaina: Suaugusiems – 4 EUR, vaikams, studentams ir senjorams – 2 EUR

Daugiau informacijos: www.pazaislis.org

IX forto muziejus

1882 m. Kaune prasidėjo grandiozinė 1 lygio Rusijos sausumos tvirtovės statyba. Iki XX a. pradžios miestą apjuosė 8 fortų ir 9 baterijų žiedas. Nuolat tobulėjanti karybos technika ir visoje Europoje tvyranti globalaus karo nuojauta, Rusiją vertė atnaujinti ir stiprinti vieną iš savo Vakarinio pasienio gynybinės sistemos grandžių. Atsižvelgiant į tai, 1903 m. prasidėjo naujo forto, vėliau gavusio IX eilės numerį, statybos prie Kumpės kaimo, kuris turėjo apsaugoti strategiškai svarbias Linkuvos aukštumas.

IX forte veikia muziejus, kuriame lankytojai supažindinami su įdomia ir savita Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų karine architektūra, Pirmojo pasaulinio karo ginkluotės ir ekipuotės pavyzdžiais.

ekspozicijos dalis pristato Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialo periodą ir supažindina su kalinių buitimi, atkuria NKVD vykdytų represijų epizodus, atskleidžia nacių vykdytų nusikaltimų mastą. Autentiškose kamerose, kurių sienose yra išlikusių žmonių priešmirtinių įrašų, įrengta didelė ekspozicija, atskleidžianti žydų tautos tragediją Lietuvoje, pasakojanti apie Kauno getą ir žudynes.

Tikslus IX forto adresas: Žemaičių pl. 73, Kaunas

Darbo laikas: Balandžio – spalio mėn. I, III-VII 10:00 – 18:00, lapkričio – kovo mėn. III–VII 10:00 – 16:00

Įėjimo kaina: Suaugusiems – 3 EUR, vaikams, studentams, senjorams – 1,50 EUR

Daugiau informacijos: www.9fortomuziejus.lt

Velnių muziejus

Tiek velnių, kiek Kaune įkurtame „Velnių muziejuje“, tikrai niekur kitur nebūsite matę. Šis muziejus – originalus, vienintelis toks visame pasaulyje. Jame – begalė linksmų, gudrių, įdomių ir, žinoma, baisių velniūkščių. Neįtikėtinos istorijos, legendos ir padavimai apie šiuos pragaro gyventojus, rodos, tiesiog sklando muziejuje, jo aplinkoje.

Velnių muziejus yra įtrauktas į unikaliausių pasaulio muziejų sąrašą. Trijuose aukštuose saugoma apie 1000 raguotųjų iš viso pasaulio: įvairių formų, dydžių, spalvų ir pagamintų iš įvairių medžiagų. Kiekvienas čia gyvenantis nelabasis stebina: šelmiškai šypsosi, paslaptingai žvilgčioja iš tamsių pakampių, piktai grūmoja ar skardžiai krizena, o kai kuriuos nuo žmogaus atskirsite tik po kuokštu gaurų pamatę kyšančius ragus ar uodegą. Visi jie džiaugiasi palikę pragarą ir įsikūrę Kaune.

Tikslus Velnių muziejaus adresas: V. Putvinskio g. 64, Kaunas

Darbo laikas: II-III 11:00 – 17:00, IV 11:00 – 19:00, V – VII 11:00 – 17:00

Įėjimo kaina: Suaugusiems – 3 EUR, moksleiviams, studentams, senjorams – 1,5 EUR

Daugiau informacijos: www.ciurlionis.lt

Lietuvos liaudies ir buities muziejus

Lietuvos liaudies buities muziejus – tai muziejus po atviru dangumi, įkurtas 1966 m. sausio 1 d. (lankytojams atidarytas 1974 m. birželio 21 d.) Rumšiškėse, prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje. Tai vienas didžiausių (194 ha) ir daugiausiai eksponatų (91420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Muziejus atspindi XVIII a. pab. – XX a. pirmos pusės visų Lietuvos regionų: DzūkijosAukštaitijosSuvalkijosŽemaitijos ir Mažosios Lietuvos valstiečių bei miestelėnų buitį, darbus, tradicijas.

Pirmieji eksponatai – Šiluvos malūnas, namas iš Plungės rajono, dviaukštis svirnas iš Dzūkijos. Muziejus atidarytas 1974 m. birželio 22 d., jame buvo 52 pastatai. Tačiau statybos vyko toliau: suformuotas aukštaičių rėžinis kaimo fragmentas, dzūkų bendrė, išplėsta žemaičių kaimo struktūrinė dalis. Suvalkijos sektoriuje pastatyta vargana miškų darbininko sodyba ir malūnininko sodyba.

Muziejus mena XVIII–XX a. laikotarpį Lietuvos kaime ir miesteliuose, yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų. Čia yra svirnai, klėtys, tvartai, klojimai, daržinės, žardinės malkinės, malūnai, tvoros, šuliniai, liaudies architektūros bei senovinės žemdirbystės padargai. 6 km kelyje yra visų 5 Lietuvos etnografinių regionų sodybos, pavieniai pastatai, įvairios dirbtuvės, liaudies technikos paminklai. Muziejuje rengiamos tradicinės lietuvių šventės, rengiami edukaciniai užsiėmimai, veikia jojimo būrelis.

Tikslus Liaudies ir buities muziejaus adresas: L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės, Kaišiadorių r.

Darbo laikas: I – VII 10:00 – 18:00 (05 01 – 09 30), I-VII 10:00-17:00 (10 01 – 10 15);

Įėjimo kaina: suaugusiems – 4 EUR, vaikams, studentams, senjorams – 2 EUR

Daugiau informacijos: Rumšiškės – neįtikėtina dienos pramoga kiekvienai šeimai ir puikus reginys svečiams iš užsienio

Naudoti šaltiniai:

http://visit.kaunas.lt

http://www.lithuania.travel/lt

http://www.autc.lt/lt

Taip pat skaitykite:

Atraskite Anykščius! TOP 15 vietų, kurias privalu pamatyti mieste ir jo apylinkėse!

TOP 5 lankomiausios vietos Trakuose

TOP 15 lankomiausių vietų Vilniuje ir miesto apylinkėse!

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s