TOP 20 vietų, kurias būtina pamatyti Lietuvos pajūryje!

5591569761_5ca1c52c54_b

Šiais laikais dažnas iš mūsų važiuoja atostogauti į Pietų Europos valstybes ir egzotines šalis Azijoje, tačiau nereikia pamiršti, kad ir Lietuvos pajūris turi ką pasiūlyti. Mes turime Neringą, Šilutę, Nidą, Klaipėdą ir dar daug miestelių, kuriuose esantys gyvosios gamtos statiniai, ar žmonių dėka atsiradę objektai nenusileidžia Europos grandams.

Šiame straipsnyje pateikėme tik dalį objektų ar lankomų vietų, tačiau jų yra šimtai, keliaujant Lietuvos pajūriu. Nepamirškime ką turime brangaus ir parodykime tai turistams ar draugams iš užsienio.

 

Ventės ragas

Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. 1929 m. Ventės rage profesorius Tadas Ivanauskas įkūrė paukščių žiedavimo stotį, kuri veikia iki šiol. Čia yra pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias, vedantis į Europos pietus, atogrąžas ir net pietinę Afriką. Pirmasis medinis švyturys Ventės rage buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą. Už 3,6 km į rytus į Kuršių marias įteka pagrindinė Nemuno atšaka Atmata. Nuo švyturio apžvalgos aikštelės atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala. Ventės rago švyturys – valstybės saugomas technikos paminklas.

Ventės rago žiedavimo stoties adresas: Marių g. 24, LT-99361  Ventė, Kintų paštas Šilutės r.

Ventės rago žiedavimo stoties darbo laikas: I – 11:00 – 16:00, II- V – 10:00 – 17:00, VI-VII – 10:00 – 19:00

Lankymo kainos: suaugusiems – 3 €, moksleiviams, studentams, senatvės pensininkams – 2 €, ikimokyklinio amžiaus vaikams – nemokamai.

Daugiau informacijos: http://vros.lt/

Parnidžio kopa ir saulės laikrodis

5591569761_5ca1c52c54_b

Atšiaurių vėjų pustoma Parnidžio smėlio kopa virš jūros lygio yra iškilusi net 52 metrus. Iš kopos viršūnėje įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria plati Nidos miestelio apylinkių panorama: daugiau nei 130 metų jūra ir mariomis plaukiantiems žvejams kelią rodantis senasis švyturys, plačiausia Kuršių nerijos vieta – Bulvikio ragas, aukščiausia nerijoje Sklandytojų kopa (anksčiau jos aukštis siekė 70 m virš Baltijos jūros lygio), raudonomis čerpėmis dengti Nidos namukų siluetai, tyvuliuojančios Kuršių marios, Esant geram orui nuo Parnidžio kopos galima pamatyti ir kitoje Kuršių marių pusėje esantį Ventės rago pusiasalį, o užslinkus tirštesniam rūkui aplinkiniai vaizdai išnyksta po paslapties širma.

Įdomi yra Parnidžio kopos pavadinimo interpretacija – vietiniai gyventojai mano, kad pavadinimas kilęs nuo frazės „perėjusi per Nidą“, mat ši vėjo pustoma kopa net kelis kartus „perkeliavo“ per Nidos gyvenvietę.

26696593383_1d8afacbaa_b

Vaikštant po Kuršių nerijos kopas ir mėgaujantis jų ramybe laiko niekas neskaičiuoja. Tačiau jei vis dėlto Jums svarbu, kiek yra valandų – granitinis Saulės laikrodis, pastatytas ant Parnidžio kopos, tiksliai parodys laiką.

Saulės laikrodis – tai 13,8 m aukščio akmens stulpas, sveriantis 36 tonas. Ant šalia jo iškilusių nedidelių pakopėlių, padengtų granito plokštėmis, iškaltos valandų ir pusvalandžių įraižos, taip pat po vieną kiekvienam mėnesiui, ir dar keturioms saulėgrįžoms ir lygiadieniams. Saulės laikrodžio išvaizdą padiktavo pati gamta – čia nepamatysite jokių meninių išmonių, atidžiau įsižiūrėję suprasite, kad pakopėlių geometrija primena vėjo atpustomų senkopių smėlio sluoksnius.
Astronominiu požiūriu Parnidžio kopa – ideali ir vienintelė saulės laikrodžiui tinkama vieta Lietuvoje.

Parnidžio kopą galima rasti:  Nidos mieste esanti kopa ir laikrodis (vadovautis mieste esančiomis nuorodomis)

Daugiau informacijos:  www.visitneringa.com

Olando kepurė

22104715166_c094f25d3e_k

24,4 m aukščio skardis  Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės. Prieš 12–15 tūkstančių metų jį suformavo Baltijos ledynas. Tai parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio.

Atsitraukdamas ledynas Lietuvos pajūryje suformavo ir unikalų moreninį gūbrį, vadinamą Olandų kepure. Šis kalnas (24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa) nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16–18 m aukščio nuožulnuma. Manoma, kad kalnas gavo „Olandų kepurės“ pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės. Olandų kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes apaugęs pušimis ir ąžuolais gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. Nuo skardžio atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas pasivaikščiojimams skirtas parkas, įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai. Olandų kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą.

Olando kepurės adresas: skardis  Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės.

Daugiau informacijos: http://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/karkle-ir-olandu-kepure/

Lietuvos jūrų muziejus (delfinariumas)

Delfinų pasirodymai – edukaciniai pramoginiai renginiai, skirti supažindinti lankytojus su šiais nuostabiais gyvūnais, siekiant, kad žmogus saugotų ir tausotų jų natūralią aplinką – jūrą. Po beveik šešerius metus trukusios Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo rekonstrukcijos delfinų gyvenamosios erdvės gerokai išsiplėtė. Itin svarbu, jog delfinariume įrengta moderni vandens valymo sistema. Delfinams gyventi tapo patogiau, nes jie gali mėgautis grynu oru ir saule baseine po atviru dangumi. Žiūrovų salėje sumontuota nauja garso ir vaizdo sistema leidžia kurti dar efektingesnius pasirodymus, pasirodymų baseinas apjuostas skaidria sienele, todėl galima matyti delfinus ir po vandeniu. Graikai delfinus vadino „šventąja žuvimi“. Romos gyventojai manė, kad delfinai lydi sielas į Palaimintųjų salas. Romėnų mumijų rankose buvo rasta delfinų atvaizdų, kurie, kaip manoma, buvo skirti mirusiesiems nulydėti į pomirtinį gyvenimą. Garsūs filosofai Plinijus, Herodotas, Elianas ir Aristotelis aprašė delfinų užuojautą, draugystę ir kone moralią prigimtį.

Delfinų terapijos centras organizuoja individualius ir grupinius bendravimo su delfinais užsiėmimus, kurie skirti žmonėms su fizine, protine negalia, sergantiems neurologinėmis ligomis, patyrusiems psichoemocines traumas. Ši programa padeda žmonėms geriau jaustis, gerina pažinimo ir socializacijos įgūdžius. Bendravimo su delfinais užsiėmimai nėra gydymo alternatyva, ji negali pakeisti tradicinės medicinos paslaugų.

Lietuvos jūrų muziejaus adresas: Smiltynės g. 3 LT-93100, Klaipėda

Lietuvos jūrų muziejaus GPS koordinatės: 55°43’01.0″N 21°06’02.6″E

Kaip atvykti į Lietuvos jūrų muziejų: Į Smiltynę iš Senosios perkėlos (Danės g. 1, Klaipėda) ar Naujosios perkėlos (Nemuno g. 8, Klaipėda) galite atvykti keltu. Persikėlus į Smiltynę iš Senosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/autobusu (atstumas 1,8 km). Persikėlus į Smiltynę iš Naujosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/automobiliu (atstumas 7 km).

Delfinariumo kainos: 7-10€ (priklausomai nuo sezono); vaikams nuo 3,5-5 (priklausomai nuo sezono)

Lietuvos jūrų muziejaus darbo laikas: labai įvairus ir priklausantis nuo sezono, todėl patartina prieš vykstant pasitikrinti žemiau pateiktoje nuorodoje darbo laiką.

Daugiau informacijos: http://muziejus.lt/lt

Palangos gintaro muziejus

16677393015_f71477bb6d_h

Buvusiame grafo Felikso Tiškevičiaus dvare Lietuvos dailės muziejui priklausantis Gintaro muziejus įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 dieną. Pačiame Birutės parko centre esančiuose didinguose rūmuose įrengtas muziejus yra vienas lankomiausių šalyje.

Vieną gausiausių pasaulyje gintaro inkliuzų ir unikumų kolekciją turinčiame muziejuje iš viso yra apie 5 tūkst. eksponatų.

Šiemet baigtame restauruoti Gintaro muziejuje galima susipažinti su gintaro susidarymu, prekybos keliais, gavyba, apdirbimu.

Pirmajame aukšte esančios rūmų erdvės lankytojus žavi atnaujintais istoriniais rūmų interjerais, pasakojančiais apie grafų Tiškevičių gyvenimą šiuose rūmuose. Palangos bei grafų Tiškevičių istorija besidomintiems lankytojams pristatomos autentiškai įrengtos erdvės: Holas, Renginių salė, Raudonasis salonas, Didysis salonas, Grafienės kabinetas, Mėlynasis salonas, Jaunojo grafo kabinetas, Mažasis salonas.

Šiose reprezentacinėse rūmų salėse atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, kurioje eksponuojami XVIII amžiaus pabaigos – XIX amžiaus pradžios didikų rūmų interjerų kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus išsaugotų grafų Tiškevičių, kitų Lietuvos didikų rūmų bei privačių kolekcijų. Interjerų ekspozicijos autorius – Romualdas Budrys.

Antrajame aukšte pristatoma unikali gintaro ekspozicija, kuri papildyta ar­cheo­lo­gi­niais eksponatais, at­nau­jin­ta ir ink­liu­zų ko­lek­ci­ja. Lan­ky­to­jai ga­li iš­vys­ti vi­siš­kai nau­ją gin­ta­ro morfologijos eks­po­zi­ci­ją.

Palangos gintaro muziejaus adresas: Vytauto g. 17, Palanga

Palangos gintaro muziejaus įėjimo kaina: Suaugusiesiems –  2,40 € Muziejuje rengiamų komercinių parodų bilietų kaina nustatoma atskiru muziejaus direktoriaus įsakymu.

Palangos gintaro muziejaus darbo laikas: Rugsėjo 1 d. – gegužės 30 d.: Antradieniais – šeštadieniais 11.00–17.00 val. (lankytojai įleidžiami iki 16.30 val.). Birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.: Antradieniais–šeštadieniais 10.00–20.00 val. (lankytojai įleidžiami iki 19 val.); Sekmadieniais – 10.00–19.00 val.

Daugiau informacijos: http://www.pgm.lt/Inf_lankytojui/titulinis.htm

Palangos botanikos parkas

863131556_247fb51ac5_b

Palangos botanikos parkas  – vienas iš gražiausių, turtingiausių, geriausiai tvarkomų parkų Lietuvoje. Palangos botanikos parko teritorijoje yra 8 įvairios paskirties pastatai, 7 skulptūros, daug mažosios architektūros formų, įrengta laistymo sistema, veikia dekoratyvinis apšvietimas. Parkas peizažinis. Čia didelė vaizdų ir nuotaikų įvairovė. Rūmai įkomponuoti tarp parko tvenkinio ir istoriškai garsios lietuvių šventovės – legendinio Birutės kalno, nuo kurio atsiveria gražus reginys į jūrą. Pagrindinis šio parko formatas, kaip anksčiau, taip ir dabar yra buvęs reliktinis pušynas. Meistriškai išvedžioti takai, aikštelėse įrengti gėlynai. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki šiol nesunaikintas išliko šimtametis šventu laikytas Birutės pušynas, supantis 21 metrą virš jūros lygio iškilusią, legendomis apipintą Birutės kalną.

Palangos botanikos parko adresas: Vytauto g. 15, LT-5720 Palanga

Daugiau informacijos: http://www.pgm.lt/Parkas/parkas.htm

Kretingos žiemos sodas

Kretingos dvaras žinomas nuo XVI amžiaus. Grafas Juozapas Tiškevičius 1875 metais nupirko dvarą, rekonstravo rūmus ir pristatė oranžeriją. Joje įkūrė Žiemos sodą. Jame puikavosi vėduoklinės palmės, augo bananmedžiai, kaktusai, apelsinmedžiai, laurai, citrinmedžiai, didžiulė araukarija, o koralais išpuoštomis sienomis raizgėsi vijokliai. Uolomis žemyn krito krioklys, kurio vanduo upeliukais tekėjo į nedidelius tvenkinius. Vandenyje nardė dekoratyvinės žuvys, o iš vieno tvenkinio tryško aukštas fontanas. 1912 metais grafas Aleksandras Tiškevičius oranžeriją perstatė ir sumažino. Po rekonstrukcijos sode buvo pasodinta naujų retų augalų, kurie buvo rūpestingai prižiūrimi.

Šiuo metu Žiemos sode, 693,16 kv. m. plote, auga 580 augalų rūšių. Gausiausias kolekcijas sudaro svyrantys (ampeliniai) augalai, sukulentai, epifitai, dracenos ir šilkmedinių šeimos atstovai.

Kretingos žiemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, LT-97104 Kretinga

Kretingos žiemos sodo darbo laikas: I Poilsio diena; II-III-IV-V-VII 10.00 – 18.00

Kretingos žiemos sodo bilieto kaina: suaugusiesiems – 1,50 Eur; * moksleiviams, studentams, pensininkams – 1,00 Eur. Muziejaus ekspozicijų, esančių centriniuose rūmuose, vandens malūne ir ūkvedžio name, lankymas: * suaugusiesiems (nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.) – 3,00 Eur; * suaugusiesiems (nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.) – 4 Eur; * moksleiviams, studentams – 1,20 Eur; * pensininkams – 2 Eur.

Daugiau informacijos: http://www.kretingosmuziejus.lt/apie-mus/ziemos-sodas

Kretingos Japoniškas sodas

1042273003_3c4de732cc_b

Unikalus didžiausias Europoje 16 ha Meistro iš Japonijos (Hajime Watanabe) ir gydytojo (Šarūno Kasmausko) kuriamas Japoniškas sodas Kretingos rajone su tūkstančiu bonsai medelių kolekcija, akmenų sodu, sakuromis, tvenkiniais. Sodas pradėtas kurti 2007 metų spalio 10 dieną plynoje vietoje. Šiuo metu padaryta apie trečdalis sodo kūrimo darbų. Siūlome arbatos namelyje pasimėgauti japoniška žalia arbata Matcha, pamaitinti laimę nešančius japoniškus karpius ir pabendrauti su sodo kūrėjais. Sodas kuriamas pagal senąsias japoniško sodo tradicijas, atkartojant natūralią gamtą, kur nei vienas elementas neturi išsiskirti iš kitų. Svarbiausiai – subalansuota visuma. Tai – susikaupimo ir savęs pažinimo vieta.

Japoniškas sodas – tai neatsiejama japonų kultūros dalis. Per amžius jis apjungė religiją, meną ir pagarbų požiūrį į gamtą. Japonai kalba: kas tai yra žmogaus gyvenimas, palyginus jį su medžio gyvenimu? Medis savo ilgaamžiškumu ir patyrimu turėtų būti kur kas aukščiau už žmogų. Tai atsispindi ir japonų soduose. Čia nėra nieko svarbesnio už kitus, viskas yra neginčijama vienovė, darni visuma.

Japoniško sodo adresas: Sodų g, Mažučių k., Darbėnų sen., Kretingos raj.

Japoniško sodo GPS koordinatės: 56.0300039, 21.208963

Japoniško sodo darbo laikas: 9:00 – 21:00

Japoniško sodo bilieto kaina: 3,00 EUR  – vaikams (nuo 7 m. iki 16 m. amžiaus) 4,50 EUR  – pensininkams, studentams ir neįgaliesiems (pateikus pažymėjimą), grupėms nuo 25 žmonių 6,00 EUR  – suaugusiems.

Daugiau informacijos: http://japangarden.lt

Raganų kalnas

Raganų kalnas – unikalus medinių skulptūrų muziejus Juodkrantėje, kur karaliauja velniai, raganos ir kiti tautosakos herojai, atveriantys lankytojams šios vietos gamtinę-mistinę dvasią. Raganų kalnas apipintas legendomis. Sakoma, kad nuo neatmenamų laikų ne tik žmonės mėgo šį kalną, bet ir velniai su raganomis čia savo puotas keldavę. Net pati deivė Ragė apsilankydavo metiniuose trumpųjų naktų sąskrydžiuose.

Didžioji Raganų kalno skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį (vok. Tannental). Šis slėnis – natūralus miško amfiteatras, suformuotas parabolinių kopų, taip pat ir Ievos kalnas buvo vieta, kur nuo XIX a. pabaigos kasmet per Jonines suplaukdavo minios (iki 1000 žmonių) lietuvininkų iš kito marių kranto pasimelsti mistiškoje atmosferoje ir paviešėti populiariame Juodkrantės kurorte. Ši tradicija buvo ypač gaji iki Pirmojo pasaulinio karo, bet ji tęsėsi ir tarpukaryje. Šiandien Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija Juodkrantėje – vienas labiausiai lankomų turistinių objektų Neringoje.

Raganų kalno adresas: L. Rėzos g., Juodkrantė 93101

Daugiau informacijos: http://visitneringa.com/ka-pamatyti

Thomo Manno memorialinis muziejus

1929 m. vasarą pirmą kartą Nidoje apsilankęs Thomas Mannas su žmona Katia buvo, anot paties rašytojo, „pagauti neapsakomo tos gamtos savitumo ir grožio, fantastinio klajojančių kopų pasaulio“ ir greitai apsisprendė čia „įsigyti nuolatinę buveinę“. 1930 m. Nidoje ant Uošvės kalno pagal architekto iš Klaipėdos Herberto Reissmanno projektą buvo pastatytas vasarnamis, kuriame rašytojas Thomas Mannas su šeima praleido tris vasaras (1930-1932 m.). Nuo 2014 m. muziejuje veikia nauja ekspozicija. Moderniųjų technologijų dėka ji ne tik primena Nobelio premijos laureato gyvenimo bei kūrybos faktus, bet ir poetiškai atkuria jo vasarnamyje praleistų dienų atmosferą.

Muziejaus svetainėje vyksta kamerinės muzikos koncertai, literatūriniai vakarai, Thomo Manno kultūros centro organizuojami tarptautiniai susitikimai, Thomo Manno festivalio renginiai.

Tomo Mano muziejaus adresas: Skruzdynės g. 17, Neringa

Tomo Mano muziejaus darbo laikas: nuo 10-18h ( ne sezono laikotarpiu, dirba valanda trumpiau)

Tomo Mano muziejaus lankymo kaina: vieno bilieto suaugusiems kaina – 2,50 Eur; vieno bilieto studentams ir moksleiviams kaina – 1,00 Eur;

Daugiau informacijos: http://www.neringosmuziejai.lt/lt/paslaugos/

Birutės kalnas

14556580603_dd27775662_k

Vaikščiodami po vieną gražiausių Palangos vietų – Birutės parką – būtinai aplankykite Birutės kalną. Gamtos apsuptyje ne tik puikiai praleisite laiką, bet ir mintimis persikelsite į gilią senovę – žmonės gyveno čia labai seniai, tai patvirtina faktas, kad kalne rasta I tūkstantmečio keramikos. Kuršių gyvenamosios vietos kompleksą dažniausiai sudarė pilis, viena ar kelios gyvenvietės ir alkvietė. Birutės kalne pilis ir alkas yra buvę dar X-XIII amžiais, kalno papėdėje buvo kaimelis. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje kalne pastatyta gynybinė siena, kuri tikriausiai kovų su kryžiuočiais metu buvo sudeginta.

Vėliau čia buvo įrengta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija. Ši šventvietė siejama su vaidilutės Birutės, kunigaikščio Kęstučio žmonos ir Vytauto motinos, vardu. Ji, kaip pasakojama, čia gyveno, kūreno šventąją ugnį ir po mirties buvo čia palaidota.

Birutės kalno adresas: Vytauto g. 17, Palanga

Daugiau informacijos: http://www.palangatic.lt/lankytinos-vietos/birutes-kalnas/

Dreverna – senas žvejų kaimas

Senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 m. ir įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Prie Drevernos upės, beveik 300 metų, veikė didelis žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių. Drevernos žvejų vardą garsino Kuršmarių laivų statytojas J. Gižas. Dabar šis garbus žmogus ilsisi legendų apipintame Drevernos kapinių kalnelyje, o J. Gižo etnografinėje sodyboje  galima susipažinti su laivadirbyste ir žvejų tradicijomis. Dreverna yra išlaikiusi senąją pamario žvejų kaimo struktūrą.

Palei Dreverną eina Karaliaus Vilhelmo kanalas, kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą, aplenkdami pavojingas Kuršių marias. Kanalo ilgis – 24 m, plotis – apie 30 m. 1863-1873 m. jį kasė prancūzų karo belaisviai. Klaipėdoje, ties keliu į tarptautinę perkėlą, jiems pastatytas paminklas.

Šiandien Dreverna išlieka patraukli tiek vietiniams gyventojams, tiek svečiams, kaip unikali vandenų apsupta vietovė, kurioje vis labiau populiarėja rekreacijos ir turizmo verslas. Čia puikiai dera istorinė praeitis ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, perėmęs žvejų krašto tradicijas.

Į Drevernos apylinkes, marias, Naglių gamtinį rezervatą galėsite pažvelgti iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto taip, kaip kadais čia  žvelgė milžinai.

Adresas: Drevernos kaimas, Klaipėdos rajonas

Drevernos apžvalgos bokšto lankymas – nemokamas

Daugiau informacijos: http://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/dreverna/

 

Minijos (mingės) kaimas – Lietuviškoji Venecija

Žvejų kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 7 km į pietus nuo Kintų,  Minijos upės žemupyje, Nemuno deltos regioniniame parke. Kaimo namai namai išsidėstę abipus Minijos, fasadais į upės pusę. Tai vienintelis gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė, tačiau tilto per upę greta nėra. Dėl gražaus, unikalaus gamtovaizdžio dar vadinamas „Lietuvos Venecija“. Gatviniame rėžiniame išretėjusiame žvejų kaime sodybos kurtos abipus Minijos upės skersiniuose rėžiuose, pastatai statyti paupyje greta prieplaukų. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje daugiausia buvo statomi Mažajai Lietuvai būdingi mūriniai ir mediniai pastatai – autentiškų pastatų neišliko. Dauguma gyvenamųjų namų buvo dvigaliai, pagrindiniu fasadu atsukti į upę, tvartai su paaukštintomis pastogėmis.

Adresas: Minijos kaimas, Šilutės rajonas

Daugiau informacijos: http://www.mingeskaimas.lt/kaimo-turizmo-sodyba

Rusnė – didžiausia sala Lietuvoje

15095557882_a415e1333a_k

Rusnė – viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje, įkurta XV a. ir vienintelis Lietuvos miestelis esantis saloje, garsus gamtos grožiu, paukščių įvairove bei pavasariniais potvyniais. Nemuno deltos apylinkės traukia paukščių stebėtojus ir gamtos mylėtojus. Rusnė – pasienio miestelis, kitoje upės pusėje yra Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis. Be Rusnės miestelio yra Vorusnės, Šyškrantės, Pakalnės, Uostadvario ir Skirvytėlės kaimai.

Keliautojus Rusnėje traukia senoji medinė architektūra, senieji pastatai. Čia atgimsta ir senosios žvejų tradicijos – pagal senus brėžinius pastatyta burinė Rusnės žvejų valtis.

Rusnė pagrįstai vadinama rūkytos žuvies sostine: Jurijus Belokopytovas yra pirmasis rusniškis, kurio rūkomam karšiui buvo suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas, liudijantis, jog jis tai daro laikydamasis senųjų šio krašto tradicijų. Šiuo metu tautinio paveldo sertifikatus jau turi dar 5 žuvų rūkytojai. Taip pat Rusnė garsėja pavasario stintų žvejybos laikotarpiu, kurio metu sala pakvimpa šviežiais agurkais.

Su Rusnės sala ir jos apylinkėmis galima susipažinti įvairiomis transporto priemonėmis: laivais, dviračiais ir pėsčiomis. Atstumas nuo Rusnės iki Uostadvario – vos 8 km, iki Uostadvario švyturio – dar 2 km, iš ten garlaiviu galima pasiekti Nidą arba Kuršių neriją.

Adresas: miestelis Rusnės saloje, Šilutės rajone.

Daugiau informacijos: http://siluteinfo.lt/silutes-krastas/lankomi-objektai/rusne/

Palangos tiltas

8952561394_23c1e7c01f_k

Palangos tiltas – tiltas į Baltijos jūrą, Palangoje, viena populiariausių poilsiautojų ir turistų lankoma vieta Lietuvos pajūrio kurorte.

Iš karaliaus Zigmanto Vazos gavę teisę plėsti Palangos uostą, 1589 metais anglai pastatė tiltą į jūrą, įrengė akmeninį molą, pagilino jūros dugną laivybai vystyti.

Senojo tilto statyba 1882 metais rūpinosi grafas Juozapas Tiškevičius.

Tiškevičiaus pastatytas Palangos tiltas Vilimiškės plytų eksportui vasarą būdavo naudojamas pasivaikščiojimams, todėl tam, kad per lietų žmonės galėtų pasislėpti nuo lietaus, jo pradžioje buvo įrengta pastogė – altana. Net tramvajus buvo pravestas. Jis važiuodavo tais pačiais bėgiais, kuriais ne sezono metu veždavo plytas iš Vilimiškės į tiltą ir uostą. Vasaros metu atvirais vagonėliais vežiodavo svečius.

Nuo 1892 m. tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams.

Palangos tiltas randamas: Basanavičiaus gatvės pabaigoje, Palangoje

Daugiau informacijos: http://www.palangostiltas.lt

 

Meridianas – Klaipėdos akcentas

“Meridianas“ – medinis burinis laivas -barkentina Klaipėdoje, prišvartuotas miesto centre, dešiniajame Dangės krante. Laivas pastatytas 1948 m. Turku laivų statykloje, Suomijoje. Tai vienas iš 49 panašių laivų, kuriuos suomiai kaip kontribuciją po Antro pasaulinio karo pastatė Tarybų Sąjungai. Vienas iš jų ir legendinis Klaipėdos simbolis „Meridianas“. Šiuo metu yra išlikę tik keli. „Meridiano“ –  ilgiausiai išsilaikęs burlaivis iš visų dvylikos, pagamintų Turku.

2008 metais burlaivis “Meridianas“ šventė savo 60 metų jubiliejų.Nors „Meridiano“ likimas ne vieną kartą taip pat buvo pakibęs ant plauko, jis jau du kartus buvo rekonstruotas ir iki šiol yra laikomas viena iš svarbiausių Klaipėdos istorinių vertybių. 2001 m. laivą už simbolinį 1 lito mokestį iš vienos Klaipėdos bendrovės nupirko juristas Artūras Žičkus. Jis įkūrė Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondą, kuriam padovanojo burlaivį, ir jį remontavo.

Meridiano adresas: kairioji Danės upės krantinė, Klaipėda

Daugiau informacijos: http://www.restoranasmeridianas.lt/

Dino parkas

16031562694_fd092b61e4_b

Dinozaurų parkas  įsikūręs šalia „Radailių dvaro“ ant didelio tvenkinio kranto, 7 km nuo Klaipėdos. Tai unikalus, kelių hektarų vienintelis Baltijos šalyse dinozaurų parkas, su judančiais, šnypščiančiais, bei riaumojančiais dinozaurais. Dinozaurų parke yra keturiasdešimt natūralaus dydžio dinozaurų muliažų. Didžiausias parke eksponuojamas dinozauras – net 12 metrų aukščio ir 20 metrų ilgio.

Kiekvienas apsilankęs parke galės pasimėgauti visomis pramogomis, kurias čia rasite, nes jos yra įskaičiuotos į bilieto kainą.

Parke atsirado ir naujų pramogų. Didžioji šio sezono naujiena – klaidusis veidrodžių labirintas. Tik įžengus pro labirinto vartus atgal kelio nebebus, lankytojai pasijus lyg pakliuvę į pilną nuotykių vaikystės pasaką. Įdomiausia tai, jog veidrodžių labirinte pasijunti esantis didžiulėje erdvėje, o tik išėjęs iš labirinto ir pamatęs pastato dydį supranti, kad buvai paklaidintas visai nedidelėje erdvėje. Labirintai nuo seno traukė žmones išbandyti savo orientaciją aplinkoje, taigi tai bus dar vienas traukos objektas atvykti aplankyti ne tik dinozaurų, bet ir išmėginti save tiek mažiem tiek dideliem.

Dinozaurų parko adresas: Pušyno g. 9, Radailiai, Klaipėdos raj. (7 km už Klaipėdos).

Dinozaurų parko GPS koordinatės: 55°47´10“N, 21°13´9“E

Dinozaurų parko darbo laikas: Kiekvieną dieną! Darbo valandos: nuo 10:00 iki 19:00.

Dinozaurų parko bilieto kaina: Vaikams (iki 2 metų) nemokamai; Vaikams nuo (2-12m.)- 8€; Suaugusiems – 9€

Kaip atvažiuoti iki dinozaurų parko: Privažiavus Klaipėdos didįjį Jakų žiedą sukti Palangos kryptimi ir važiuoti 4 km.

Privažiavus ženklą “RADAILIAI 7“ – sukti į dešinę. Privažiavus kelių sankirtq laikyti dešinės.

Privažiavus mažą žiedą prie RIMI prekybos centro sukite pagal kelio ženklą RADAILIAI 6 (antras išvažiavimas iš žiedo). Važiuokite tiesiai 6 km.

Nusileidus nuo kalno pravažiuosite upelį „EKETĖ“, pakilę į kalną matysite ženklą DINOZAURŲ PARKAS 0,4 ir sukite į dešinę. Pavažiavus 400 m. atvyksite į „Radailių dvarą“ ir Dinozaurų parką.

Daugiau informacijos: http://dino.lt/

Beždžionių tiltas

2564310132_df56dca983_b

Tai svyruojantis, kabantis tiltas per Šventosios upę, dažnai vadinamas Šventosios simboliu. Tiltas pastatytas 1973 metais. Nesenai tiltas buvo atnaujintas.

Beždžionių tilto adresas: Palanga 00317

Daugiau informacijos: http://www.palangatic.lt/lankytinos-vietos/bezdzioniu-tiltas/

Kintai

18808872799_f083723c68_k 

Kita mūsų siūloma stotelė – Kintai, kurie nuo Rusnės nutolę 33,4 km. Reikės vėl vykti atgal į Šilutę ir važiuoti Klaipėdos link. Privažiuosite Žemaitkiemio kaimą, sukite kairėn link Kintų – kurortinės gyvenvietės prie Kuršių marių. Kintus supa nuostabus pušynas (600 ha) – Kintų miškas. Miestelio bažnyčia pastatyta 1705 m., kai iš Ventės rago bažnyčia buvo perkelta į Kintus. Bažnyčios barokinis altorius papuoštas vietinių meistrų pjaustytomis lentomis. Meniškai pjaustytos vėjalentės, lėkiai tradiciškai puošė kiekvieno žvejo namą. Tokių puošnių ir savitų vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje. Kintai garsėja ir tuo, kad juose mokytojavo būsimasis lietuvių filosofas rašytojas Vydūnas (1868-1953 m.). Beje, paragaukite rūkytos žuvies ir čia: jos skonis bus visiškai kitoks, nei Rusnėje ragautos. Taip yra todėl, kad žuvies ruošimo ir rūkymo tradicijos buvo kiek skirtingos kiekviename pamario miestelyje.

„Didžioji tuja“ tai – Kintų miestelyje, už girininkijos pastato augantis gamtos paminklas. Europoje didesnė tuja žinoma tik Šveicarijoje. Kintuose augančios tujos aukštis siekia apie 18 metrų. Tikslūs šios įspūdingos tujos pasodinimo metai nėra niekur užfiksuoti. Visus dominantis klausimas taip ir lieka neatsakytas. Seniausi vietiniai gyventojai, šį medį atsimena jau kaip „didelį“. Manoma, kad ji buvo pasodinta apie 1902-1912 m., kadangi tuo metu buvo statomas girininkijos pastatas. Tikslaus tujos amžiaus nustatyti neįmanoma nes ji yra dvikamienė, o skaičiavimai atliekami įvertinant medžio rievių skaičių.

Kintų miestelį rasite: Šilutės rajone

Kintų tujos GPS koordinatės: 55°25’26.5″Š 21°15’29.6″R

Daugiau informacijos: http://turizmogidas.lt/lt/kelioniu-marsrutai/kelione-po-silutes-krasta-1790

Informacija paimta:

http://www.klaipedainfo.lt

http://www.kretingosturizmas.info/lt

http://www.kurortas.lt

http://www.kretingosturizmas.info

Taip pat skaitykite:

Ką pamatyti Biržuose – lankomiausios vietos. Atraskime šiauriausią Lietuvos miestą!

TOP 5 lankomiausios vietos Trakuose

Atraskite Anykščius! TOP 15 vietų, kurias privalu pamatyti mieste ir jo apylinkėse!

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s