Idėja savaitgalio išvykai – Dūkštos pažintinis takas, Neries regioniniame parke

dav

Šiandien supratom, kad pirmiau pamatėm flamingų šokį, o tik po to išgirdom gegutės kukavimą. Kitaip tariant pažinom užsienio valstybių grožį, neatradę Lietuvos gamtos jos istorinio palikimo.

Taigi pradedam taisyti klaidas.

Tikslas – Dūkštos pažintinis takas. Jį galite rasti važiuodami iš Vilniaus į Kernavę. Įvažiavimas yra priešais Dūkštų ąžuolyno pažintinį taką, todėl esant laiko galite apsilankyti ir pastarajame. Mes savo ruožtu visą dėmesį paskyrėme 5 km ilgio – vidutinio sudėtingumo trasai link Karmazinų senosios gyvenvietės.

Kadangi esame Neries regioniniame parke – įsigyjame bilietą (pastarąjį galite įsigyti išsiuntę sms žinutę). Bilietas galioja penkias dienas ir simboliškai kainuoja 1€. Be abejo tai nėra privaloma, tačiau būdami parduotuvėje mes juk susimokame už prekes, tai taip ir čia – nenorime apvogti gamtos.

Šeštadienio rytas. Palikę automobilį nedidelėje aikštelėje pasileidžiame takučiu ir jau su pirmaisiais žingsniais pajuntame gamtos magiją. Lauko gėlių kvapai ir vasariška šiluma sukuria atmosferą, kuri mums užduoda vieną vienintelį klausimą: kur mes buvom anksčiau?

cof

cof

Pirmas objektas mūsų maršrute – vandens malūnas. Paskutinį kartą malūnas rekonstruotas 1972 m. Sovietmečiu jame veikė poilsio bazė. Malūnas statytas XX a. pirmajame dešimtmetyje. Deja dabartinė malūno būklė tokia, kad šį pastatą galima palaikyti benamių landyne. Tačiau jei ir taip, tada benamiai – intelektualai. Šalia židinio improvizacijos palikta knyga.

Visai netoliese prieiname ir Dūkštų atodangą. Apie 15 metų aukštyje keliaujame takeliais šalia vinguriuojančios Dūkštos upės. Laipteliai nėra pačios geriausios būklės, tačiau atrodo gana „autentiškai“. Esant tokioms gamtos sąlygoms nenuostabu, kad su mumis „pasisveikina“ ir uodai. Tačiau mes pasiruošę (arbatmedžio aliejaus mišinukas puikiausias vaistas nuo erkių ir uodų).

sdr

Prieiname šaltinėlį, kurio vanduo visuose istoriniuose šaltiniuose turėjo gydomųjų galių. Maža to laikyta, kad šaltiniai ypač „šventi“ jei teka iš vakarų į rytus. Nes vakarai asocijuodavosi su požeminiu pasauliu ir mirtimi, o rytai su atgimimu. Mūsiškis regis, buvo netoks jau reikšmingas pagonišku požiūriu, tačiau gėlas vanduo tikrai gaivina.

Besigrožėdami gamta prieiname jau kitą – Karmazinų atodangą (35m aukščio). Iš karto skubėjau skaityti kas yra tie Karmazinai (o pasirodo taip buvo vadinama bajorija, vilkėjusi tamsiai raudono audeklo sijonus). Šalia atodangos yra alkakalnis (su aukuru, kurio amžiną ugnį greičiausiai užpūtė pagonybės išnykimas). Anksčiau čia žmonės aukodavo Dievams gyvulius ir tai, ką manė padėsiant patenkinti Dievų lūkesčius.

sdr

Šiek tiek stabtelim ties alkakalniu. Žinant istoriją, turint neribotą fantaziją, galima įsivaizduoti pagonybės ištakas. Man asmeniškai prieš akis iškyla teatrališki baltomis drobėmis apsigaubusių žmonių šokiai aplink židinį, bet aš ir begemotų neskyriau nuo raganosių, todėl savo įsivaizdavimus paliksiu sau.

sdr

Sušlama ąžuolai – šventieji medžiai. Baltų mitologijoje buvo laikoma, kad mirus žmogui, jo vėlė apsigyvena ąžuolo šakose. Kartais net baisu pasižiūrėti ar keliaujant link pirmojo tilto per Dūkštos upę, ant šakos nesėdi kokia nerami siela.

Anksčiau buvo rašyta straipsniuose, kad visame maršrute kertame upę du kartus (pirmą kartą pereiname tiltų, antrą kart – brendame „kojiniu“ būdu). Buvo teigta, kad priklausomai nuo sezono bridimo gylis nuo penkiolikos iki šešiasdešimt centimetrų, bet užbėgant įvykiams už akių pasakysiu, kad ir ten jau pastatytas tiltas, todėl šios pramogos nebeliko.

cof

Prieiname šventąjį Daubų ąžuolą, kuriam 300 metų. Prisiliečiame prie kamieno, prie kurio lietėsi žmonės tada, kai gyveno ir Napoleonas Bonapartas (o gal ir jis pats buvo atsirėmęs, kai lankėsi šiuose kraštuose).

cof

Priėjus Buivydų piliakalnį sužinau, ką iš tikro reiškia piliakalnis (nes anksčiau maniau, kad piliakalnis, tai kalnas ant kurio kažkada stovėjo pilis). Pasirodo piliakalnis yra natūraliai susiformavusi kalva, žmogaus rankomis pakeistas ir pritaikytas gyvenimui ir gynybai.

cof

sdr

Šalia piliakalnio yra labai puiki apžvalgos aikštelė (lietuviškai viewpoint‘as yra vadinamas regykla). Čia mes papietavome, nes vaizdas kerintis, nors rekomenduojama čia pasižvalgyti rudens pradžioje, kai medžių lapai keičia spalvas.

cof

Keliaujant nuo šio link Bradeliškių piliakalnio yra labai didelė tikimybė išvysti šių vietų simbolį – Gencijoną melsvį. Atrodytų, lyg koks netradicinių pakraipų vienuolis, tačiau tai drugys, kuris apibūdinamas trimis žodžiais: nepaprastas, keistas, unikalus. Deja mums laimė nenusišypsojo ir matėme tik „monarchus“.

cofdav

Pereiname antruoju tilteliu ir atsiduriame prie pradinio kelionės taško. Kokios nuotaikos apima pabaigus poros valandų išvyką (čia tiek laiko gavosi, nes daug skaitėm informacijos, įamžinom gamtą įvairiais rakursais ir ilsėjomės)? Tik pačios sentimentaliausios istorijai, Lietuvos gamtai ir raginimu nesėdėti namuose, o bent savaitgaliais pasimėgauti pažintiniais takais ir piliakalniais. Kur galima nukeliauti Vilniaus apylinkėse mes pateikiame šiame straipsnyje: Pažintiniai takai Vilniuje ir miesto rajone >>

Ką pamatyti Vilniuje? >>

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s