Atostogos Sicilijoje! Ką pamatyti saloje, kad garsiai sušuktum – La dolce vita!

dav

„Aš pateiksiu jam tokį pasiūlymą, kurio jis negalės atsisakyti“ – ši Marlono Brando frazė nuolat sukosi galvoje skrendant iš Maltos į Siciliją. Skrydis labai trumpas, todėl vos palikus saulės nualintą Maltos žemę, jau netrukus pasirodė išsvajota Sicilija. Vis mąsčiau ar sala tokia, kokią įsivaizdavau nuo vaikystės: tikras muziejus su Archimedu ir Sirakūzais, su Kartaginiečių invazijomis, Graikų ir Romėnų įtakos nepasidalinimo intrigomis. Galiausiai Siciliją piešiau savo mintyse paskendusią migdolų žiedų jūroje, padvelkus šiaurės vėjui su apelsinmedžių žiedų „poskoniu“.

Vaizduotė – tarsi rožiniai akiniai, gali nuspalvinti realybę, tačiau pasikeitusios spalvos negelbėjo nuo begalinio Maltos ilgesio. O gal tiesiog regėjimas sublogo – dioptrijos kitos.

Nusileidome Trapanio oro uoste. Labai mažytis nusileidimo takas įsiterpęs vakarinėje salos pusėje pritaikytas pigių oro linijų reisams. Nuo oro uosto iki miesto centro galima labai patogiai nuvykti autobusu (AST kompanija – www.aziendasicilianatrasporti.it), kuris stoja prie pat oro uosto durų. Nuo oro uosto iki miesto centro yra apie 15km arba 40 min kelio (kaina apie 3€ žmogui).

cof

Trapanis turi savo „Basanavičiaus gatvę“ – Fardella. Gatvė eina tiesiai per visą centrinę miesto dalį (čia ir buvo įsikūręs mūsų viešbutis). Tuo tarpu autobusas mus nuvežė iki molo, todėl dar nepažinę apylinkių keliavome palengva mėgaudamiesi Italija. Karšto temperamento žmonių šalis, tai priminė vos už pirmo posūkio, kai savo santykius bandė aiškintis daržovių prekeiviai. Akimirkai stabtelėjome ir palengva lanku apėjome įsismarkavusius vyriškius, kurie po kelių minučių apsikabinę pėdino į savo parduotuves.

Impulsyvumas ir gestikuliacija – italų vizitinė kortelė. Nors gal dar reikėtų paminėti laiko pojūčio neturėjimą arba tiesiog mums neįprastą atsipalaidavimą. Susisiekus telefonu su viešbučio administratoriumi jis pažadėjo privažiuoti po penkių minučių. Į savo kambarį įėjome po 45 min laukimo – Italijoje tai normalu, arba kitaip sakant „after 5 minutes“ – reiškia šiandien, kiek vėliau.

Taigi Trapanis – koks jis? Trapanyje galima pamatyti daug Italams būdingų muziejų, be abejo Stagnone lagūnos draustinis (tarp Trapanio ir Marsalos). Turint laiko čia rekomenduočiau praleisti vakarą ir palydėti saulę – vaizdai primins Kambodžą, Laosą. Galima pasikelti funikulieriumi į Eričės miestelį (www.funiviaerice.it) taip pamatysite visą miestelio panoramą, vėlgi romantikos ištroškusiems tai siūlyčiau atlikti saulei leidžiantis. Jei norite paplūdimių – vienareikšmiškai San Vito Lo Capo.

Mums Trapanis buvo tik tarpinė stotelė prieš istorinę rytinę salos dalį. Todėl vakarop pasileidome eiti pakrante iki pat molo galo ir grįžome lankytojus kviečiančių oficiantų pilnomis gatvelėmis. Atvirai pasakius – nevertėtų šiam miestų skirti daugiau vienos ar dviejų dienų (lyginant su tuo, ką verta pamatyti Sicilijoje).

sdr

cof

Iš Trapanio anksti ryte keliavome į sostinę Palermą. Autobusai išvykta iš Piazza Umberto I stotelės. Tiesa bilietus reikia įsigyti ne pas vairuotoją, o tam skirtose parduotuvėse, kurias nesunkiai rasite prie stotelių. Bilieto kaina iš Trapanio į Palermą apie 8€ žmogui, kelionė trunka apie pusantros valandos. Vėlgi Palerme ilgai neužsibuvome (nes čia dar sugrįšime) ir iš centrinės stoties (iš tos pačios į kurią atvežė autobusas iš Trapanio) iškeliavome į Kataniją. Kas dėl auto nuomos, tai pasakysiu visiems turbūt žinomą tiesą, kad jei tai darote pirmą kartą, geriau pradėti nuo kitų valstybių, nei Italija. Jeigu esate patyręs vairuotojas, tada jokių problemų neturėsite su vairavimo ypatumais ir Sicilijoje.

Kataniją pasiekėme po beveik trijų valandų kelionės, tačiau nesijautėm pavargę, tačiau vis dar neapleido mintis – kur ta Sicilija? Daug chaoso, triukšmo, šiukšlių pakelėse ir pasigedau tikrosios Itališkos dvasios. Nėra ko norėti iš didmiesčių, todėl per daug nesukome dėlto galvos ir susiradome viešbutėlį, kuriame buvome išsinuomavę kambarį pačiame centre. Patarimas kas nori tikrosios salos grožio – važiuokite į mažesnius miestelius (keletą aprašysime vėliau), nesėdėkite didmiesčiuose nes juos įsimylėti reikia laiko. Tai tikrai nebus meilė iš pirmo žvilgsnio, kaip tai nutiko Valdemosoje (Maljorka, Ispanija), Matera (Apulijos regionas, Italija) ar Sao Vicente (Madeira, Portugalija).

Jei važiuosite iš Palermo į Kataniją sėskite autobuse vairuotojo pusėje, tada per langus atsivers nuostabioji Etna – didžiausias veikiantis ugnikalnis Europoje. Kelionės metu jis vis primindavo apie save „šnopuodamas“, kaip užkastas po žeme banginis. Būtent dėl šio ugnikalnio skauda širdį labiausiai, kad artimiau nesusipažinome (tam yra puikios galimybės nuvykti miesto transportu iš Katanijos).

cof

Pats didmiestis patiks senamiesčių fanatikams, tačiau gyvosios gamtos grožio čia nėra (aišku yra begalės bažnyčių, paminklų ir kultūrinių objektų). Taigi ir šį miestą laikykite kaip laikinus namus, jei norite važiuoti į Taormina, Sirakūzus ar Mesiną.

Buongiorno, Sicilija!

Na ir štai išaušo diena, nuo kurios galime pristatyti Siciliją, kaip Viduržemio perlą. Pailsėję ir palikę viešbutyje kuprines, leidomės į istorijos ištakomis garsėjančius Sirakūzus. Sirakūzų pavadinimas kildinamas iš sicilietiško termino ,,Syraca“. reiškiančio ,,daug vandens“. Prieš tai dar paminėsiu, kad Autobusų stotis Katanijoje yra gana padrika, tai veikiau visas kompleksas stotelių. Nėra vieno operatoriaus ir kelios firmos veža keleivius į skirtingus miestelius. Pagrindinės yra (netik Katanijoje, o ir visoje Sicilijoje) SAIS (www.saisautolinee.it/) ir AST – (www.aziendasicilianatrasporti.it).

Iki Sirakūzų gera valanda kelio ir ją praleidom intensyviai ruošdamiesi šiam miestui. Sirakūzai buvo svarbiausias Didžiosios Graikijos (Magda Greacia) miestas. 413 m. jis nugalėjo galinguosius Atėnus ir tapo didžiųjų graikų namais, kuriuose gyveno ir žymusis Archimedas. Anot Cicerono, tai buvo „geriausias ir gražiausias graikų miestas“. Miestą sugriovė du dideli žemės drebėjimai 1542 ir 1693 m. ir maras 1729 m. XVII a. negandos amžiams pakeitė Sirakūzus kurie buvo atstatyti su tipiniu Sicilijos baroku, laikomu būdingiausia meno išraiška Pietų Italijoje.

cof

Pėstute nukeliavome iki Ortigijos salos – pačios Sirakūzų širdies. Ortigijos sala garsėja ne vien tik archeologinėmis vietovėmis, daug žavesio jai suteikia ir siauros viduramžių gatvelės, kuriomis malonu pasivaikščioti, praeinant romantiškas ar mielai restauruotas baroko bažnyčias ir rūmus. Klaidžiojant gatvelėmis už širdies suspaudė katinėlių skaičius ir jų būklė. Atrodo iš konclagerio stovyklos atgabenti keturkojai, čia šeimomis slėpėsi pavėsyje ir visiškai nereagavo į aplinką.

cof

cof

Prisėdome promenadoje šalia Aretusa gatvės.

Vidurdienis.

Būnant tokiose istorinėse vietoje apima keistas jausmas. Lankomės lauko muziejuose, kurie kažkada buvo eiliniai namai. Pro stiklą žvelgiame į eksponatus, kurie buvo rutinos dalis. Čia mąstė ir klaidingas išvadas degindavo laužuose Archimedas. Tas jausmas, kai susilieja ta pati erdvė dviejuose skirtinguose laikotarpiuose priverčia kiek pašiurpti odą. Su didele pagarba įamžiname objektus, kurių nepagailėjo laikas, tačiau nors praradę pirminę išvaizdą ir didingumą – jie sulaukia masinio turistų dėmesio.

dav

Grįžtame iš salos ir keliaujame iki centrinėje miesto dalyje likusio Graikų teatro – V a. pr. Kr. uoloje iškalto teatro su 67 eilėmis žiūrovams. Tai didžiausias antikinis teatras Sicilijos saloje, jame iki šių dienų rengiami koncertai ir spektakliai (įėjimas 10€ žmogui). Visai netoli yra ir Romėnų teatro griuvėsiai.

cof

Tačiau visgi didžiausią įspūdį paliko „Dionizo ausis“ – 20 m aukščio ola. Čia analogo neturintys potyriai, kai vienu metu žavi akustika, akmens didybė ir aklina tamsa, kai vis įsivaizduodavau, kad pačiame olos krašte yra bedugnė. Pavadinimą ,,Dionizo ausis“ 1608 metais sugalvojo dailininkas Caravaggio, nes olos forma primena ausį, o legenda skelbia, kad čia Dionizas buvo įkalinęs kalinius ir klausęsis jų pokalbių per mažą skylutę viršuje.

Pakuždėjom Dievui į ausį keletą banalių frazių ir jos tarsi sustingo erdvėje. Akustikos dėka tapome savo pačių žodžių įkaitais. Galbūt netyčia atradom olos paskirtį – tapti atsakingais už bet kokį tylos drumstimą.

cof

Castello Ursino, Catania

Grįžtame į Kataniją ir spėjame dar pereiti garsiuoju senamiesčiu. Aplankyti Fontana dell‘Elefante – miesto simboliu virtusį drambliuką su sunkiuoju savo nešuliu. O turgus Italijoje pietuose yra netik vieta, kurioje galima įsigyti prekių, kiek atrakcija. Aišku po Izraelio, Graikijos tai nedaro tokio įspūdžio, tačiau vis tiek įdomu stebėti žmogaus balso ir atkaklumo galimybes. Žymiausias turgus – La Pescheria (šalia katedros aikštės).

cof

Išaušo dar viena diena, kurios pradžios nematėm.

Nematėm ryto, nes gyvenom tokiame autentiškame kambaryje, kad A4 formato lapo langelis ir 43 cm storio siena atrodė lyg bokšto vienutė nesugaudanti nei vieno pasiklydusio spindulėlio. Kita vertus, tai Vinčenso Belini namai ir ta „muzikanto“ aura neleido nugrimzti į amžiną naktį. Kūrybiškumas nemiršta – jis išlieka darbuose, įsigeria į namo sienas ir suskamba jį mokančio priimti žmogaus ausyse.

Mūsų kelionė pasisuko link Taorminos, arčiau Etnos. Nuo XIX a. pabaigos Taorminoje apsigyveno nemažai menininkų, rašytojų, intelektualų. Jau virš 50 metų rengiamas Taorminos Filmų Festivalis, kurio metu filmai rodomi senajame Graikų teatre pastatytame ekrane. Bet būkim atviri, beveik visi čia važiuoja ne dėl istorinių motyvų, o dėl Isola Bella (nesumaišykite nes tokiu pat pavadinimu yra sala netoli Milano Lago Maggiore ežere). Tai sala į kurią galima nueiti.

cof

Išlipome stotelėje miestelio viršuje ir čia yra nuostabi apžvalgos aikštelė iš kurios atsiveria visas salos grožis. Kiek paėjus pėstute prieiname senamiestį, kuris kiek sugadintas turistų, tačiau tai nesumenkina jo žavesio. Visai šalia teatras – „gyva“ istorija.

sdr

Nusileidžiame laipteliais iki salos (galima nusileisti keltu už porą eurų). Bandome perlipti pro gulinčius žmones, o tai padaryti taip sunku, kaip pastatyti automobilį grįžus šeštą valandą vakaro. Eini vienur ir seneliukai bando gaivinti santykius, eini kitur ir vaikai jau stato pilis iš arbūzų, tačiau galiausiai mes įbrendame iki kelių ir esam pusiaukelėje. Kelios sekundės ir jau saloje, kurioje įrengtas gamtos rezervatas. Atrodytų lyg ir nieko ypatinga, tačiau ne kas kartą nueini pėsčiomis į salą.

cof

cof

Praeiname pusiasalį ir randame visai jaukų paplūdimį, kuriame kelioms valandoms atgauname ramybę, mėgaujamės saule ir nuostabiu vandeniu.

cof

cof

cof

Sicilija palieka labai dviprasmišką įvaizdį. Aš suprantu, kad „agentūriniai“ turistai mato, tik viešbutį, privatų paplūdimį ir geriausiu atveju kokią ekskursiją, į kurią nuveža raudonas autobusiukas. Jiems Sicilija – rojus žemėje. Tačiau tai rojus, kai žiūri pro tuos pačius akinius, kai gandras virsta flamingu. Iš tikro mums Sicilija pradangino išankstinį žavesį ir akių blizgesį išgirdus salos vardą. Tai sala turinti neįkainuojamą istoriją, kaip ir visur po truputį niokojamą gamtą ir žmones, kurie kartais susidaro įspūdis visiškai nevertina to ką turi.

Paliekame Kataniją ir grįžtame patyrinėti sostinės – Palermo. Palermas yra viena iš labiausiai turistų lankomų Sicilijos miestų su turtinga beveik trijų tūkstančių metų istorija, pasaulyje unikaliais kultūriniais paminklais, uostu. Didelė kliūtis miesto vystymuisi buvo ir tebėra labai stipri mafijos įtaka ir nepaprastai aukštas korupcijos lygis. Nors kiek teko kalbėtis su vietiniais, tai jie labai nenori, kad sala būtų pristatoma „krikštatėvio“ gimtine.

cof

Kol nepamiršau būtinai paminėsiu neigiamą Palermo veiksnį – eismas. Čia niekas nesustos prie perėjos jus praleisti (jei jūs vyras arba panašus į jį). Čia atrodo visi dirba greitosios pagalbos automobilio vairuotojais ir ką tik gavę porą užsakymų, todėl pasisaugokite ir įvertinkite ar automobilis spės sustoti, kai įžengsite į gatvę (o ten žengsite tada, kai atsibos laukti, kol kas nors sustos).

Sicilijoje niekur nėra vientisumo, viskas keičiasi keliaujant iš vieno miestelio į kitą, o Palerme netgi rajonai labai skirtingi. Apsigyvenome netyčia „internacionaliniame“ kvartale, kuriam labai didelę įtaką padarė Indijos imigrantai. Eidami gatve kartais pasijusdavome, kad einame kažkieno kieme – skalbiniai džiūsta tarp mašinų, verdamas valgis ant šaligatvio (ne pardavimui, o tiesiog virtuvei neužteko vietos namuose). Didžiausią įspūdį paliko automobiliai, kurie gabena daiktus ant stogų, čia tiktų posakis – skruzdė nešanti dramblį.

WP_20170711_024

Transportas Palermo mieste gana paprastas. Galima įsigyti dienos bilietėlį (su kuriuo 24h galima važiuoti autobusu ir tramvajumi neribotą kiekį skaičių), toks bilietėlis kainuoja apie 3.5€. Bilietėlius reikia pažymėti autobuse (tik patį pirmą kartą įlipus). Tačiau mūsų kelionės metu keletą kartų neveikė komposteriai, todėl reikėjo ant bilietėlio savo ranka užrašyti kada įlipome. Prajuokino toks primityvumas, savotiškas Albanijos atspalvis. Bilietėlius galima įsigyti tabako parduotuvėse, tačiau ten angliškai pardavėjai dažniausiai nekalba, todėl reikia būti pasiruošus šiam pirkimo – pardavimo aktui (aišku lengviausias būdas yra mokėti Itališkai, tačiau mūsų Italų kalbos žinios tik tokios, kokie yra Eros Ramazzotti dainų tekstai).

Išsimiegoję patraukėme į miesto centrą, po to pėsčiomis iki Piazza Cappuccini 1. Atsiminkite šį adresą, jei gyvenime trūksta išbandymų ir idėjų sapnams. Tai Kapucinų katakombos – muziejus tiems, kas nori interaktyvios mirties dvelksmo. Įėjimo kaina vos keli eurai žmogui. Už patį muziejų nemažiau įdomi jo istorija. Pirmasis Kapucinų vienuolis „Brolis Silvestras“ požemiuose palaidotas 1599 m. Daugiau nei 400 metų skaičiuojantys griaučiai tebėra toje pačioje vietoje ir iki šiol prie įėjimo „sutinka“ muziejaus lankytojus. Struktūra Kapucinų katakombos panašios į bet kokį kitą muziejų: eksponatai čia išdėlioti pagal tematiką, senumą.

Catacombe_dei_Cappuccini_Palermo

Vieni sustatyti atvirose erdvėse, kiti suguldyti į lentynas, trečius gaubia hermetiški stiklo gaubtai. Kai kurie muziejaus eksponatai jau tėra skeletai, tačiau nemaža dalis mumijų vis dar irsta, odos ir raumenų likučiai lupasi nuo kaulų. Kai kurios mumijos vis dar turi ne tik odą, bet ir plaukus, antakius, blakstienas. Vienuoliai mirusiųjų kūnus aštuonis mėnesius laikydavo specialiose požeminėse patalpose, kur išgaruodavo visa kūno drėgmė. Vėliau mirusysis būdavo ištrinamas actu ir kelias dienas palaikomas saulės atokaitoje. Kartais, jeigu gyvybę pasiglemžė pavojinga liga, kūnas būdavo apdorojamas kalkėmis arba arseno tirpalu.

Professionalists'_Catacombs-2

Taigi 8000 „eksponatų“ draugijoje praleidome gal 15 minučių. Keliavome lėtai žvelgdami, kai pasiklydę saulės spinduliai stengiasi apšviesti akiduobes, tačiau jiems ne visada pavyksta ir viena veido pusė lieka skendėti tamsoje. Labiausiai širdies raumenį privertė dirbti „matantys eksponatai“. Jie žvelgė taip, jog regis galėjai pamatyti kaip kvėpuoja, tau sumirksėjus – atsako tuo pačiu. Sustatytų eilėse skeletų kartais trūkdavo, atsirasdavo nejaukūs tarpai, o vaizduotė tai pateisindavo rytine joga – tiesioginiu kaulų pramankštinimo procesu.

Eksponatų fotografuoti negalima. Pasak pietų Amerikos legendų – taip pavagiama dvasia, kuri blaškosi ją nufotografavusio žmogaus pasaulyje. Na čia Sicilija, gal legendos iki čia neatkeliavo, tačiau išlikome objektyvūs ir nesitraukėme fotoaparato, o nuotraukas pateikiame rastas internete (taip stengiamės išsisukti nuo piktųjų dvasių, jei nepavyks užsiminsime kitame straipsnyje).

Išėjus iš katakombų jautėmės kaip niekad gyvi. Jei norite kitokių „pramogų“, tai mieste galima pamatyti: be abejo Palermo katedrą, Palazzo dei Normanni – tai Palermo istoriniame centre esantys karališkieji rūmai, Teatro Massimo – tai neoklasikinio stiliaus Didysis teatras, vienas Palermo simbolių. Jei užsimanėte užkąsti ir nenorite keliauti į kavines – Vucciria turgus yra bene žymiausias Palerme ir savo vaizdais bei kvapais vilioja jau apie 700 metų.

dav

Visų lankytinų objektų ir neišvardinsi, kuriuos apėjome per kelias dienas, tačiau kas smagiausia, kad sėdus į vietinį autobusą vos po keliasdešimt minučių galima atsidurti Mondello miestelyje ir nuostabiame paplūdimyje. Tarp uolų esantis rojaus kampelis tikrai leis pasimėgauti saulės voniomis ir atgauti jėgas, bei nusiplauti miesto dulkes.

dav

dav

Tačiau Sicilija yra netik mano išvardinti miesteliai: būdami čia, būtinai aplankykite Ragūzą – vienas įstabiausių Sicilijos miestų, iš nuostabos verčiantis aikčioti daugybę keliautojų, kurie pirmą kartą išvysta žemutinę miesto dalį Ragūza Iblą. Nuo Palermo labai patogu pasiekti Čefalu šis Sicilijos miestelis sulaukia bene daugiausia, po Taorminos ir Palermo, turistų. Nemažas iššūkis nusileisti nuo La Rocca uolos (ypač karštą vasaros dieną), tačiau, be jokios abejonės, jis privalomas, nes kai nusileisite, prieš jūsų akis atsivers žodžiais neapsakomo grožio vaizdas. O ką jau kalbėti apie Modiką, Notą, mėgstantiems archeologiją – Agridžentas. Sicilija nors ir sala, tačiau tikrai didelė ir galima pritaikyti jau nuvalkiotą tačiau reikšmingą frazę – tai muziejus po atviru dangumi.

Pabaigai atsakysiu į dar neužduotą klausimą – ko paragauti Sicilijoje? Pateiksime keletą rekomenduojamų patiekalų ir užkandžių: Busiate al pesto trapanese – rankų darbo švieži makaronai su migdolų riešutų pesto (parduodami Trapanyje). Tradiciškiausias greito maisto pavyzdys – arančina. Aliejuje kepti ryžių kamuoliukai su įvairiais įdarais. Duonos su alyvuogių aliejumi – paprastesnio derinio turbūt neįmanoma sugalvoti. Tai, kuo tikrai gali girtis Sicilija – savo skania duona ir alyvuogių aliejumi. Apie picas nekalbėsime, nes tai būtų toks akivaizdus teiginys, kaip, kad dangus mėlynas. Ledai – dar vienas gaminys, kuriuo žymi Sicilija. Lietuvoje įsivaizduojama, kad skaniausi yra itališki ledai, o Italijoje manoma, kad skaniausi ledai gaminami Sicilijoje, kur ir auga visi vaisiai ar riešutai, naudojami ledų gamyboje. Jei turit proga, būtinai paragaukit lazdynų riešutų, pistacijų skonių ledų. O jei po sočios vakarienės ar pietų norisi šiek tiek gaivos – nepralenkiami bus citrininiai ledai.

Iš Palermo galima tiesioginiu autobusu nuvykti į Trapanio oro uostą (nereikia vėl grįžti į Trapanį) – kaina apie 11€ žmogui. Tiesa į oro uostą atvykite ne prieš keturias ar penkias valandas, o prieš porą (kaip reikalauja oro uostai), nes čia veikti visiškai nėra ką. Net „Duty free“ nėra toks, kokį įpratę matyti didžiuosiuose oro uostuose, todėl ir lauktuvių pasirūpinkite įsigyti mieste, o ne oro uoste.

Pabaigai kokia mums pasirodė Sicilija: Atstumianti – triukšminga – kerinti – karšta – istoriškai neįkainuojama – purvina – beprotiškai gurmaniška. Ką tai reiškia? – sala daugiaveidė. Aplankę ją tikrai neliksite abejingi ir turėsite savo nuomonę. Nors tai Italija, tačiau kitokia nei žemyninė dalis, ką jau kalbėti visai kitas pasaulis, nei šiaurinė dalis. Gal dėlto ją tiek žmonių įsimyli iš pirmo žvilgsnio, o visi kiti po pirmos nakties. Svarbiausias patarimas neskubėkite, geriau aplankykite mažiau miestelių, tačiau kokybiškai. Jei palydėjote saulę, tai nieko tokio jei kitą rytą jos nepasitiksite – ji ateis ir be jūsų žinios. Paragaukite vietinės virtuvės šedevrų ir venkite didmiesčių. Mėgaukitės mažais miesteliais, kuriuose dar gyvena tikra Sicilietiška dvasia. Išgyvenkite kiekvieną vėjo genamą migdolinių žiedų gūsį, nesipriešinkite saulės bučiniams,  ir galbūt būtent čia atrasite savo Atlantidą.

Arrivederci, Sicilija!

Malta, Gozo ir Komino – salos, kur sustoja laikas, lepina saulė ir kvapą gniaužia istoriniai objektai >>

 

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s