Ką pamatyti Druskininkuose – „LYNŲ KELIAS“ ir kitos lankytinos vietos

cof

Druskininkai visiems asocijuojasi su ramybe, vandens procedūromis ir poilsiu gamtoje. Tačiau miestas per pastarąjį dešimtmetį taip atsinaujino, kad čia traukia netik svečiai iš Lietuvos, bet ir užsienio turistai puikiai atsiliepia apie atsigaunantį Lietuvos kurortinį miestą.

Mažai kas žino, kad Druskininkų apylinkėse yra Šakočių muziejus, druskos studija – pačiame miesto centre M.K. Čiurlionio muziejus. Be abejo gausybė vandens pramogų, aukštos klasės viešbučių su įmantriomis SPA procedūromis, tačiau šiame straipsnyje mes labiau orientuosimės į gamtos ir istorijos lobius šiame mieste.

Taigi planuojame savo savaitgalį ir vyktame į Druskininkus!

Lynų kelias

cof

dav

Visus metus veikiantis lynų keltuvas Druskininkuose – vienintelis toks Lietuvoje. Tai viena iš ekologinių transporto rūšių, kuri neteršia aplinkos ir yra puiki pramoga tiek vaikams, tiek suaugusiems. Keturi dešimties vietų keltuvai iš lynų keltuvo stotelės (prie Druskininkų vandens parko) į kitą Nemuno pusę (prie žiemos pramogų rojaus “Snow arena”) Jus „nuskraidins“ per 7,5 minutes, 45 metrų aukštyje. Kelionės metu pro skaidrius keltuvo langus, tarsi iš apžvalgos rato, išvysite: įspūdingus Druskininkų kurorto miškus, Nemuno upės vingius ir nuostabią miesto panoramą.

„Lynų kelio“ keltuvo kaina: Suaugusiems kelionė į vieną pusę 3€; (pirmyn – atgal 5€)

„Lynų kelio“ adresas: Keltuvai kelia nuo vandens pramogų parko (Šalia Vilniaus al. 13)

„Lynų kelio“ darbo laikas: I – VII   10.00 – 22.00

Daugiau informacijos: http://www.lynukelias.lt/lt/

Grūto parkas

dav

cof

dav

Grūto parkas vieniems sukels nostalgiškus prisiminimus, kitiems nuoskaudas, tačiau čia niekas neliks abejingas istorijai. Istorijai kuri atrodo visai nesenai buvo mūsų dalis, o dabar surinkta ir eksponuojama šalia Druskininkų įkurtame parke.

Iki šiol nė vienas muziejus ar kita kultūros įstaiga nebandė kaupti ar tinkamai eksponuoti sovietinių reliktų. Grūto parke paminklinės skulptūros išdėstytos dviejų kilometrų ilgio ekspozicijoje, kur sargybos bokšteliai, lagerių fragmentai ir kitos detalės primena Sibirą. Grūto parkas užima 20ha plotą, čia eksponuojami 46-ių autorių 86 darbai. Tokia didelė paminklų ir ideologinio turinio skulptūrų sankaupa vienoje lauko ekspozicijoje yra retas, gal net unikalus reiškinys pasaulyje.

Kokios yra bilietų kainos Grūto parke: http://grutoparkas.lt/kainos/

Koks yra tikslus Grūto parko adresas: Grūtas, 66441 Druskininkai

Grūto parko darbo laikas: Grūto parkas atidarytas kasdien nuo 9.00 val., uždaromas atėjus sutemai, kai lauko ekspozicijos nebegalima apžiūrėti.

Kaip nuvažiuoti iki Grūto parko: http://grutoparkas.lt/kontaktai/

Daugiau informacijos: http://grutoparkas.lt/

Druskonio ežeras ir Vijūnėlės parkas

cof

Druskonio ežero pakrantė – viena mėgstamiausių vietinių gyventojų ir miesto svečių poilsio vietų. Druskonio ežeras tyvuliuoja Druskininkų miesto centre. Gražiomis sutvarkytomis pakrantėmis ir skaidriu vandeniu viliojantis ežeras džiugina tiek miestiečius, tiek Druskininkų svečius. Pačiame ežere trykšta fontanas, vakare žaismingai keičiantis spalvas.

cof

Tarp Druskonio ežero ir Vijūnėlės tvenkinio driekiasi Vijūnėlės parkas. Pavasarį parko lankytojus džiugina pražydę narcizai ir sakurų alėja. Šiame Druskininkų kampelyje įrengtos poilsio zonos, tad galima prisėsti ant suolelio ar pievelės ir pasidžiaugti saulės šiluma. Parką puošia įdomi skulptūra – du ragus surėmę avinai. Parko teritorijoje įrengti dviračių takai, tinklinio ir vaikų žaidimo aikštelės, paplūdimys, sukurtos poilsio erdvės.

jj

jjj

Vijūnėlės parko adresas (Druskonio ežeras yra visai šalia): Turistų g. 1, Druskininkai 66164

Daugiau informacijos: http://info.druskininkai.lt/new/lt/

 

Muzikinis fontanas

sdr

Šiltuoju metų laiku Druskininkiečius ir miesto svečius vilioja „šokantis“ fontanas. Vilniaus alėjoje esantis fontanas išpildo susirinkusių lūkesčius su kaupu, nes žvelgdami, kaip vanduo sukuria formas, o muzikos garsai tai paverčia interaktyviu meno kūriniu. Trumpąja žinute galima užsisakyti kūrinį, kokį pageidaujate išgirsti, o šalia prisėdus ant suoliuko galima jį išklausyti. Savo ruožtu žiemą, fontano pramogas kompensuoja eglučių miestelis.

Muzikinio fontano adresas: Vilniaus al. 7, Druskininkai 66117

Muzikinio fontano darbo laikas: nuo 10h – 23h

Dainų užsakymo kodai ir platesnė informacija: http://akvapark.lt/pramogos/kitos-pramogos/muzikinis-fontanas/

 

Druskininkų miesto muziejus

cof

Druskininkų miesto muziejus stovi Druskonio ežero šiaurės rytiniame krante, šalia bažnyčios, pačiame miesto centre. Tai bene dažniausiai fotografuojama vieta Druskininkuose. Muziejuje įrengta vienintelė mieste nuosekli kurorto istorijos ekspozicija, vyksta daug renginių, susitikimų, koncertų. Terasoje, po atviru dangumi, šiltais metų sezonais vyksta kamerinės muzikos koncertai, skaitomas eiliuotas žodis.

Muziejaus patalpos atlieka dar vieną reprezentacinę funkciją. Čia vyksta iškilmingų civilinių santuokų registracija.

Muziejaus duris pravėrę lankytojai sako, kad Druskininkai – tai vieta, kur gali save atrasti, atsipalaiduoti, pabūti arčiau gamtos. Todėl šio muziejaus darbuotojai rimtai juokauja: „Miesto muziejuje nebuvai – Druskininkų nepažinai“.

Druskininkų miesto muziejaus adresas: M.K. Čiurlionio g. 59, 66164 Druskininkai.

Daugiau informacijos: http://www.druskininkumuziejus.lt

 

Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

edf

cof

1841 – 1844 metais Druskininkuose buvo pastatyta pirmoji mūrinė bažnyčia. Šioje bažnyčioje apie 1877 metus vargoninkauti pradėjo iškilaus lietuvių kompozitoriaus ir dailinininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis. Istoriniai prisiminimai byloja, kad pats kompozitorius retkarčiais prie vargonų pakeisdavo savo tėvą. Beje, pirmoji bažnyčia savo formomis labiau priminė stačiatikių, o ne katalikų maldos namus. Įdomu tai, kad šioje Druskininkų bažnyčioje susituokė 1863 metų sukilimo vadas Liudvikas Narbutas.

Daugiau informacijos: http://www.druskininkubaznycia.lt

 

Liškiavos miestelis

Liškiava — senas dzūkų miestelis, esantis 9 km. į šiaurės rytus nuo Druskininkų, kairiajame Nemuno krante. Istorikų ir archeologų duomenimis šioje vietovėje žmonių gyventa dar akmens amžiuje. Kasinėjant kalną rasta daug brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos šukių, kaulinių darbo įrankių ir papuošalų. Tai rodo, kad čia būta pirmykštės bendruomenės gyvenviečių. Manoma, jog čia gyveno senovės baltų gentis jotvingiai. Spėjama, kad Liškiavą XIII a. pradžioje įkūręs kunigaikštis Erdvilas. Liškiava minima rašytiniuose šaltiniuose jau nuo 1044 metų. Ant piliakalnio VI a. pr. Kr. – IX a. po Kr. stovėjo medinė pilis. Galima pamatyti išlikusius XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje pradėtos statyti, bet po Žalgirio mūšio netekusios reikšmės ir nepabaigtos statyti mūrinės pilies griuvėsius. Pilis buvo numatyta statyti su keturiais bokštais. Tai būtų buvusi pati mažiausia iš visų Lietuvos pilių. Ant vieno iš piliakalnių, vadinamo Alkakalniu, Bažnyčios kalnu buvo aukuras Perkūnui ir kūrenama šventoji ugnis. Todėl kalnas dar buvo vadinamas ir Perkūnkalniu.

Daugiau informacijos: http://gamta.cepkeliai-dzukija.lt

 

Raigardo slėnis

Raigardo slėnis – tai kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu šalyje sufoziniu cirku (14 km iš vakarų į rytus ir 4 km iš šiaurės į pietus) yra 9 km už kurorto važiuojant Gardino plentu. Apie Raigardą sukurta daug legendų ir padavimų. Sakoma, kad čia labai seniai stovėjęs didis miestas, vėliau prarytas žemės. Nuo neatmenamų laikų manoma, kad Raigardo duburio šlaitai kartu su aukštame sausame šlaite išaugusiomis pušimis slenka į versmėtą prarają. Klonis kasmet didėjo. Raigardu duburys vadinti pradėtas nuo tada, kai mūsų kalboje miestai buvo vadinami gardais, o klampynės – rajomis. Iš anų dviejų senovinių mūsų kalbos žodžių ir atsirado Raigardas. Raigardo klonis paskelbtas landšaftiniu draustiniu. Dugne – plačios lankos, kuriose iškyla kopos, tvyro senvagės. Raigardo slėnis saugomas kaip retos sandaros žemės forma, susidariusi palyginti neseniai (prieš 5000 metų) ir dar dabar besiformuojanti. Šlaito papėdėje yra vandeningų šaltinių, dėl kurių slėnio šonas nuo senų laikų ir dabar tebeslenka.

Daugiau informacijos: http://info.druskininkai.lt

 

Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas

Jo sodyboje esantys medžio drožiniai ar kompozicijos – tik dalis kūrybos per 30metų. Kieme stovi paties šeimininko suręstas vėjo malūnas, kurio keturiuose aukštuose išdėstyta A.Česnulio drožinių ekspozicija. Per dešimtmetį įkurtas parkas, savo grožiu nustebindamas ne vieną  lankytoją. Kupinas kūrybinės energijos menininkas nė dienos neleidžia laiko veltui. Suskaičiuoti galima tik sodyboje esančias skulptūras, išraiškingais charakteriais, nuotaikomis, judesiais, bet ir jų skaičius kasmet kinta. Tik drožėjo rankos medį prakalbina, jam perteikiama žmogaus kūrybinė mintis, įgauna naują formą ir naują gyvybę. Visi Antano Česnulio darbai yra unikalūs, skirtingi, gyvybingi. Jo skulptūros, stogastulpiai, koplytstulpiai, sukurti daugelyje medžio drožėjų plenerų, kuriuose dalyvauja beveik kiekvienais metais, stovi įvairiose Lietuvos vietose, užsienyje. Kūriniai eksponuoti Vokietijoje, Vengrijoje, Armėnijoje, Indijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje.

Daugiau informacijos: http://www.cesnuliusodyba.lt

 

Jei važiuosite į Druskininkus iš Vilniaus pusės – neaplenkite Merkinės. Miestelis įsikūręs Nemuno ir Merkio upių santakoje, didžiųjų to meto kelių iš Vilniaus į Krokuvą ir iš Kauno į Gardiną kryžkelėje. Tai viena seniausių Lietuvos gyvenamų vietovių, garsios ir garbingos praeities miestas, buvęs žymus gynybinis, administracinis, prekybos, švietimo bei religijos centras. XIV a. Merkinė minima svarbiausių rytų Europos miestų sąraše. rašytiniai šaltiniai Merkinę sieja su daugybe istorinių įvykių, o žmonėse apie ją yra daug padavimų – pasakų.

Archeologų nuomone pirmieji gyventojai Merkinės apylinkėse apsigyveno pačioje paleolito pabaigoje apie X -IX a.p.m.e. Senųjų gyventojų paliktus pėdsakus mena šiose vietovėse esančios gausios akmens amžiaus stovyklos, mezolito ir neolito epochų, žalvario amžiaus radiniai, aptiktos tų laikų stovyklavietės.

 

Merkinės piramidė

cof

cof

Nutviekstas saulės Dzūkijos miškų apsupty spindi stiklinis kupolas. Kupolo viduje stovi trišonė piramidė, o joje – du unikalūs kryžiai, kurie ypatinguoju būdu koncentruoja subtiliąją dvasinę energiją bei perteikia ją šios erdvės lankytojams. Žmonės gausiai lanko šį iš pirmo žvilgsnio neįprastą statinį. Būdami jame maldos ir meditacijos metu pasisemia teigiamos energijos, atgauna dvasinę pusiausvyrą, džiaugiasi pagerėjusia fizine sveikata.

cof

Piramidė Varėnos rajone, Merkinės seniūnijoje, Česukų kaime buvo įkurta 2002 metais – praėjus dvylikai metų nuo šioje erdvėje Povilo Žėko bei jo artimųjų akivaizdoje įvykusio stebuklo. Tuomet, 1990-ųjų rugpjūčio 20-osios naktį vienkiemio gyventojai ir čia viešėję svečiai tapo ypatingo įvykio liudininkais. Žmonės stebėjo iš dangaus sklindantį šviesos srautą, o jame, kaip Povilui dar išvakarėse minties balsu buvo apreikšta, regėjo dieviško grožio figūrą. Taip Povilo angelas sargas išpildė septynmečiui vaikui bei jo giminaičiams 1990-ųjų rugpjūčio devynioliktą dieną per Šv. Mišias Merkinės bažnyčioje minties žodžiu duotą pažadą bei parodė antgamtinį ženklą, kuris sustiprino paties Povilo bei jo artimųjų tikėjimą. Antgamtinio įvykio vieta amžiams tapo paženklinta dieviškosios malonės ženklu.

Merkinės piramidės adresas: Česukai, Merkinės sen. 65342 Varėnos r.

Merkinės piramidės darbo laikas: 09-21 (Vasarą iki 22h)

Daugiau informacijos: http://www.merkinespiramide.lt

Merkinės apžvalgos bokštas

dav

cof

Merkinės apžvalgos bokštas yra 26 metrų aukščio kraštovaizdžio apžvalgos bokštas, įrengtas Merkinėje, dešiniajame Nemuno krante. Nuo šio bokšto matosi Nemuno kraštovaizdžio draustinis, Nemuno ir Merkio santaka, Pastraujo sala, kuri yra didžiausia nacionalinio parko teritorijoje (11,9 ha). Nuo Merkinės apžvalgos bokšto taip pat galime pamatyti Merkinės tiltą, šiaurės rytuose dalį Merkinės senamiesčio bei Merkinės piliakalnį.

Už upės slėnio tolyn į horizontą vilnijantys miškai primena, kad čia stūksojo Merkinės didžiagirė, kurioje medžiojo karaliai ir jų svečiai. Nuo bokšto gerai matyti ne tik dalis Merkinės senamiesčio, bet ir tiltas per Nemuną, 2014 m., atšventęs savo 100 metų jubiliejų. Įdomi istorinė detalė, kad tiltą Merkinėje per Nemuną 1812 m. buvo įsakęs pastatyti Prancūzijos imperatorius Napoleonas, nesėkmingo žygio į Rusiją metu, tačiau pastatė Rusijos imperijos kariuomenė 1914 m., ruošdamasi karui su Vokietija. Apie istorinius Merkinės ženklus, gamtines ir geografines kraštovaizdžio vertybes Parko darbuotojai prie bokšto ir pačiame bokšte įrengė informacinius stendus.

Merkinės apžvalgos bokšto adresas: Merkinė 65332, Varėnos rajonas

Merkinės apžvalgos bokšto GPS koordinatės: 54.163671, 24.174576

Apžvalgos bokšto aukštis: 26m

Kaip nuvažiuoti iki Merkinės apžvalgos bokšto: Vykite pirmiausia į Merkinę, tada važiuokite pagrindine Vilniaus gatve ir pasukite į Nemuno pusę (yra nuorodos nukreipiančios link apžvalgos bokšto).

Daugiau informacijos: http://cepkeliai.cepkeliai-dzukija.lt

 

TOP 5 apžvalgos bokštai Dzūkijoje. Ar jau buvai? >>

Ką pamatyti Biržuose – lankomiausios vietos. Atraskime šiauriausią Lietuvos miestą! >>

Atraskite Anykščius! TOP 15 vietų, kurias privalu pamatyti mieste ir jo apylinkėse! >>

TOP 20 vietų, kurias būtina pamatyti Lietuvos pajūryje! >>

 

 

 

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s