TOP 5 lankomiausios vietos Kernavėje! Ką pamatyti atvykusiems su šeima ar draugais

sdr

Senoji Lietuvos sostinė KERNAVĖ – ideali vienos dienos kelionės vieta. Juolab, kad be istorijos pažinimo muziejuose galėsite pramankštinti kojas laipiodami po penkis piliakalnius. Galėsite pasivaikščioti Balto kalno taku ir pasigerėti Neries panorama nuo šalia jo esančios apžvalgos aikštelės. Šalia muziejaus galėsite apžiūrėti viduramžių miesto fragmentus ar paprasčiausiai pailsėti nuo miesto šurmulio visame Pajautos slėnyje. Taigi jei buvote Trakuose, kurortiniuose Druskininkuose ar Birštone ir nežinote kur nuvykti savaitgalį – Kernavė yra numeris vienas, pagal poilsio ir gaunamų žinių santykį.

Kernavės archeologinė vietovė liudija apie gyvenviečių raidą Baltijos regione maždaug 10 tūkstančių metų laikotarpiu. Istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose Kernavė pirmą kartą paminėta 1279 metais.

Viduramžiai buvo išskirtinis laikotarpis Kernavei – vieno svarbiausių Lietuvos politinių ekonominių centrų klestėjimo ir, deja, žlugimo metas, palikęs neįkainojamas vertybes: penkių piliakalnių fortifikacinę sistemą, kapinyną su įstabaus grožio įkapėmis, sudegintų kunigaikščio pilių ir sunykusio amatininkų bei pirklių miesto liekanas.

Centriniame Kernavės piliakalnyje, Aukuro kalne, stovėjusią kunigaikščio pilį saugojo keturių piliakalnių gynybinė sistema. Piliakalnių papėdėje Pajautos slėnyje ir viršutinėje Neries terasoje driekėsi pirklių bei amatininkų miestas, kuriame, kaip ir daugelyje viduramžių miestų, gyveno įvairių tautybių bei tikėjimų žmonės.

Svarbiausia mokslinių tyrinėjimų išdava – tai, kad apie Kernavę šiandien yra kalbama ir rašoma kaip apie itin svarbią visos baltų istorijos pažinimui vietovę.

Kaip nuvykti į Kernavę?

Automobiliu: patogiausia į Kernavę atvykti automobiliu. Iš Vilniaus centro važiuokite link Pilaitės mikrorajono, toliau Pilaitės gatve važiuokite iki galo ir sukite į dešinę sekdami nuorodomis. Kita galimybė yra iš Vilniaus važiuoti greitkeliu A1 arba A2, po to 108 ir 116 keliais.

Autobusu: iš autobusų stoties (Sodų g. 22, tel. 1661), platformos Nr. 10 arba 11. Į Kernavę autobusai vyksta apie 6 kartus per dieną, maždaug 30 minučių – 1,5 val. Intervalais.

Penki Kernavės piliakalniai

Piliakalnių grupės centras – Aukuro piliakalnis, kitaip dar vadinamas Barščių ar Šventu kalnu. Jis žemiausias iš piliakalnių, nuo gretimų aukštumų atskirtas giliomis daubomis. Šio nupjauto kūgio formos kalno, pasibaigiančio ovalia aikštele, šlaituose pastebimas ryškus kultūrinis sluoksnis – tamsi žemė su degėsiais ir apdegusio molio trupinėliais. Kaip spėjo archeologas Adolfas Tautavičius, čia gyventa jau pirmaisiais mūsų eros amžiais. Ant šio piliakalnio medinių sienų saugomame, sunkiai prieinamame kieme stovėjusi sodyba, nuo kurios ir prasidėjęs Kernavės augimas. Pilies kalnas, vadinamas Mindaugo sostu, yra į šiaurę nuo Aukuro kalno. Nuo šio piliakalnio atsiveria gražiausi vaizdai į Pajautos slėnį ir Nerį, iš čia matyti visi piliakalniai. Archeologinių tyrinėjimų metu buvo nustatyta, kad XII a. – XIII a. čia stovėjusi pilis, kurią sudeginus buvo pastatyta kita.

Kernavės piliakalnius gaubia daug legendų. Kažkur iš čia ėjęs požeminis kelias į Trakus ir Vilnių. Kernavėje jis buvo uždarytas geležinėmis, Trakuose– sidabrinėmis, Vilniuje– auksinėmis durimis.

sdr

sdr

sdr

Balto kalno takas ir apžvalgos aikštelė

Takas vingiuoja vaizdingu šilu, palei senuosius X -XI a. pilkapius. Tako trasoje įrengtos poilsiavietės, patrauklios atokvėpio vietos. Orientuotis take padeda informaciniai stendai ir nuorodos. Atstumas nuo Vilniaus – apie 35 km. Tako ilgis – apie 2,6 km Take užtrunkama apie pusantros valandos.

sdr

sdr

sdrKaip rasti Balto kalno taką?

Keliaukite į Kernavės centrą. Traidenio gatve pravažiuosite kapines, sankryžoje pasuksite į kairę, į Pajautos gatvę. Tada važiuokite visą laiką tiesiai iki pat Pajautos gatvės pabaigos (vienoje vietoje ji darys didelį lankstą į dešinę). Pasibaigus asfaltui kairėje pamatysite mažutę nuorodą „Baltas kalnas“, kuri rodys kelią tiesiai žvirkeliu. Šiuo žvirkeliu drąsiai ir keliaukite tol, kol privažiuosite trikampės palapinės formos pavėsinę, automobilių stovėjimo aikštelę su informaciniu stendu dešinėje bei apžvalgos aikštele toleliau kairėje. Čia ir bus kelionės pradžios taškas.
sdr

Kernavės archeologinės vietovės muziejus

Adresas: Kerniaus 4 a. , Kernavė , Širvintų raj.  

Archeologijos rinkinio pagrindą sudaro radiniai, aptikti Kernavės rezervato ir artimiausių apylinkių archeologiniuose paminkluose, kurie sistemingai archeologų tyrinėjami nuo 1979 m. Unikalūs eksponatai apima laikotarpį nuo IX tūkst. prieš Kristų iki XVIII a. ir reprezentuoja visas Lietuvos proistorės epochas. Archeologiniame rinkinyje yra apie 14 000 eksponatų.

sdr

Viduramžių miesto fragmentas

Adresas: Ruseckų g., Kernavė, Širvintų raj.

Tai pagal archeologinių tyrimų medžiagą atkurtas XIII – XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmentas. – trijų amatininkų sodybų kompleksas, dar vadinamas Skansenu. Statyboms panaudotas tik kirvis. Tokiu būdu tiksliai atkartota tuometė technologija. Lankymas galimas muziejaus darbo laiku, balandžio – spalio mėn.

Sužinosime, kaip buvo paieškomas ir kaip buvo atrastas viduramžių Kernavės miestas. Išsiaiškinsime, kaip nuo archeologų aptiktų pavienių radinių, mokslinės analizės, eksperimento ir rekonstrukcijos pagrindu buvo atkurtas XIII – XIV a. viduramžių Kernavės miesto fragmentas. Matysime viduramžių Kernavės miesto vietą ir greta atkurtus viduramžių miesto namus, dirbtuves, kiemus. Lankysimės miestiečių sodybose, pažinsime jų kasdienį gyvenimą, amatus. Ornamentuosime beržo tošį, apdorosim linus, verpsime, ausime, malsime, atskleisime aprangos gamybos ir maisto gaminimo paslaptis.

sdr

sdr

sdr

 

Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Adresas: Kerniaus g. 6, Kernavė 19172

Be piliakalnių, Kernavė itin didžiuojasi neogotikine Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Jos sienos saugo daug ypač vertingų paveikslų, skulptūrų, senąjį bažnyčios varpą. Išlikusi ir mažoji medinė koplyčia, kurioje dabar įsikūręs Bažnytinių relikvijų muziejus. Priešais bažnyčią stovi didinga granitinė Mozės skulptūra.

Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia stovi Kernavės miestelyje, Neries dešiniojo kranto viršutinėje terasoje. Bažnyčia neogotikinė, su aukštu fasado bokštu, penkiasiene apside ir zakristijomis iš šonų. Vidus 3 navų, skliautuotas. Šventorių juosia plytų mūro tvora su smailiaarkiais vartais. Jame dvi koplyčios: medinė koplyčia (XVIII a., dabar bažnytinių reliktų muziejus) ir mauzoliejinė koplyčia (pastatyta 1856 m.; palaidoti Riomerių, Puzinų, Lubaneckių, Chrapaveckių palaikai), Lietuvos kario paminklas. Klebonijos pastatas (pastatytas 1881 m.).

sdr

sdr

 

Taip pat svarbu:

Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje

Vieną kartą metuose Kernavė virsta viduramžių miestu ir sutraukia tūstančius lankytojų iš Lietuvos ir svečių šalių. Jei tokią minią Kernavėje sutiksite, žinokite – vyksta įspūdingas renginys „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Jos – puiki istorijos pamoka tiek jauniems, tiek seniems. Mat šventės metu senoviniais drabužiais ir žvėrių kailiais vilkintys barzdoti Lietuvos senosios sostinės gyventojai pasakoja, kaip žmonės gyveno akmens ar bronzos amžiuje, kuo vertėsi, ką valgė ir kaip puošėsi. Šventėje perbėgti per istoriją galėsite ir patys: pamatysite, kaip buvo kuriami įvairūs titnaginiai, kauliniai, geležiniai įrankiai, pamėginsite šaudyti iš lanko ar senoviniu būdu užkurti ugnį, paragausite archajiškų valgių.

Šventės dieną šurmuliuojančioje miesto aikštėje tai pat kovoja riteriai, klajoja muzikantai, iš svetur atvykę pirkliai, valkatos, o nusižengėliai teisiami viduramžių teismuose, po kurių nuosprendžių pradeda darbuotis budeliai.

 Visai tai sunku žodžiais apsakyti – reikia patiems pamatyti. Tad kviečiame į piliakalnių, švenčių, ramybės ir šurmulio miestelį – Kernavę.

Lietuvai Kernavė ypač reikšminga. tai – nuostabus gamtos kampelis, Neries vingiai, piliakalniai – Unesco teritorija, miestelyje veikia vienas geriausių, jei ne geriausias archeologijos muziejus Baltijos šalyse ir pritraukia tūkstančius lankytojų iš viso pasaulio. Kernavė vos už 30 km nuo Vilniaus. Joje nuolat rengiamos vestuvės, krikštynos švenčiamos kitos šventės. Tai vienas svarbiausių turistinių objektų Lietuvoje. Kernavė mūsų tautos istorijos simbolis.

Šaltiniai:

https://lt.wikipedia.org/wiki/Kernav%C4%97

http://www.vilnius-tourism.lt/ka-pamatyti/lankytinos-vietos/aplink-vilniu/kernave/

http://www.kernave.org/

http://www.lithuania.travel/lt/objektai/valstybinis-kernaves-kulturinis-rezervatas/448

TOP 5 lankomiausios vietos Trakuose >>

Ką pamatyti Druskininkuose – „LYNŲ KELIAS“ ir kitos lankytinos vietos >>

Top 10 – ką pamatyti Birštone, jaukiame Lietuvos kurorte >>

Rumšiškės – neįtikėtina dienos pramoga kiekvienai šeimai ir puikus reginys svečiams iš užsienio >>

 

 

Parašykite komentarą