Stiprūs Provanso kerai. Lankytinos vietos NICOJE

Žydrosios pakrantės kerai privers įsimylėti Prancūziją, o Nicoje patirsite, ką reiškia turiningos atostogos. Kiekviena kavinukė papasakos savo istoriją, kiekvienas suvalgytas desertas bus įsimintinas. Architektūra nustebins, o menas įkvėps kurti. Galbūt ne šedevrus, bet savo gyvenimo rytojų su gražesnėmis spalvomis, ryškesniais potėpiais. Čia tikrai išmoksite atskirti Anri Matiso darbus nuo penkiamečio sūnaus, suprasite kas yra avangardas ir tuo pačiu pasimėgausite gurmaniška Prancūzų virtuve, Provanso stiliumi ir aišku iš naujo įvertinsite levandų teikiamą naudą.

dav

Akordeonas ir žaismingas rankos pirštų šokis juodai baltais klavišais. Prancūziška berete pasidabinęs muzikantas su vešliais antakiais ir liūdnomis akimis. Tokia pirma mintis, kuri šauna į galvą ištarus Nicos vardą. Pirma mintis, kuri sugrįžta po kelionės apgaubta elegancijos, levandų ir ką tik iškeptų kruasanų deriniu.

Ar Nica gali nustebinti prancūzišką dvasią pažinusius keliautojus? Visa Prancūzijos Rivjera yra labai pavojinga. Čia juk Sesilė ištarė: sudie, liūdesy (F. Sagan romanas), o Nyčė kovojo su savo asmeniniais demonais. Pavojus užsimaskavęs avangardu. Galite klaidžioti siauromis senamiesčio gatvelėmis ir pamiršti racionalumą. Užsižiūrėsite į architektūrą ir pakliūsite į performansą, mieste nėra atskaitos taško, nuo kurio reikia pradėti kelionę. Visas miestas, visa Rivjera tiesiog reikalauja pamiršti savaitės dienų seką, betoninių kaladėlių namus ir paskęsti menininkams priimtiname chaose su griežtomis taisyklėmis. Pagrindinė jų –  nėra jokios nesėkmės baimės, visas gyvenimas pats savaime yra kūryba. O kurti galima kaip tik nori, tačiau tik Prancūziškai.

Atskridus į Nicos oro uostą, kuris yra 7 kilometrai nuo miesto centro patogiausia naudotis autobusų teikiamomis paslaugomis. Atkreipsiu dėmesį į tai, kad dažniausiai iš Lietuvos yra atskrendama į antrą terminalą (Terminal 2), todėl sėskite į nemokamą autobusiuką, kuris labai dažnai kursuodamas jus nuveš iki pirmo terminalo. Tada galima rinktis autobusus („transferius“) kurie nuveš iki miesto centro (tačiau jų kaina prasideda nuo 5€) arba galima rinktis vietinius autobusus (pavyzdžiui 23 numerį), kuris miesto centrą pasieks vos už 1.5€ sumą. Kur yra vietinio autobuso stotelė – parodyta paveikslėlyje.

23.jpg

Kur apsistoti Nicoje? Nica ir visa Rivjera jums pasiūlys platų apgyvendinimo spektrą, tačiau aš rekomenduočiau rinktis „Airbnb“ paslaugas. Mus pasitiko šeimininko Sebastieno motina – tikra prancūzė, nuo apsirengimo stiliaus, manierų iki žodžių tarsi muzika sklindančių centrinėmis senamiesčio gatvelėmis. Teisybės dėlei pasakysime, kad mes prancūziškai nemokame, o mus įleidusi dama apsimeta, kad nemoka angliškai, todėl pokalbis vyksta su esminiais angliškais sakiniais ir apipinamas įmantriais prancūziškais palyginimais ir pagražinamas žaismingu, su pasididžiavimu ištariamu „vualia“. Apartamentai tikras Provanso stiliaus atspindys, pasidedame kuprines ir pirmiausia išgeriam puodelį kavos. Nėra jokio skubėjimo, nes tai būtų didžiausia nuodėmė. Kiekviena smulkmena, detalė, akcentas turi būti natūraliai ateinantys su laiku ir neperskubėti. Nors kaip visada „Airbnb“ nuomojamuose apartamentuose yra daug miesto žemėlapių ir visos reikiamos informacijos, tačiau išeiname į gatvę be jokio plano.

Vasaros vidurys, popietė.

Karštis priverčia užsidaryti langines, žmones slapstytis pavėsyje ar kavinėse, todėl miestas atrodo apytuštis. Tai apgaulė, ramybės iliuzija, kuri subliukšta vos saulei besislepiant už barokinių pastatų stogų. Dažniausiai visi viešėsiantys Nicoje ieško informacijos ką vertėtų čia pamatyti. Šiuo atveju negalima sudaryti jokio „Top 10“, nes pamatyti reikia viską. Nuo pelytės namelio, žydro raudomis langinėmis gal sprindžio didumo konstrukcijos šalia vamzdžio lietaus vandeniui iki šokolado parduotuvės. Akimirkai mintimis nuklystu į Joanne Harris puslapius, kurie persmelkti kardamonu, migdolais, griliažu. Vaikystėje nemėgau Prancūziškų filmų, nes atrodė, kad visi aktoriai pernelyg artimai draugauja su žoline kultūra. Tačiau dabar vaikščiodami gatvelėmis, jaučiu, kad jie visas savo emocijas paskleidžia į aplinką taip subtiliai, kad net pyktis atrodo žavingas. Mums tai neįprasta ir atrodo, kaip kinas – jiems tai natūralus gyvenimas. Galbūt ir laimės pojūtis taip retai aplanko šiaurietišku veidu apsiginklavusius Lietuvius, nes jie jos nori avansu – visiškai neinvestuodami šypsenų. Labai sunku grįžti iš kelionių po pietų valstybes, nes grįžęs prie gyvenimo paremto gera nuotaika – būni palaikomas „žolininku“. Dėlto keliauti ir verta, kad sugebėtume susigražinti rutinos pavogtą gyvenimo džiaugsmą.

dav

Masenos aikštė, Nica, Prancūzija

dav

Fontanai prie Masenos aikštės, Nica, Prancūzija

Keliaujame Jean Medecin avenue šalia tramvajaus bėgių iki Masenos aikštės. Net eidami pagal nuojautą artėjame link centrinės miesto dalies. Po kiek laiko atsiduriam „Žemynų pokalbio“ epicentre. Tai 7 skulptūros atspindinčios 7 žemynus. Vakarop jie įsižiebia ir suteikia aikštei savitumo. Tiesa pasakius skulptūros iš pradžių kiek baugino. Bet per savaitę pripratom ir tapo įsimintinu aikštės atributu. Aikštės centre iš vienos pusės supa Alberto I sodai, iš kitos fontanai, kurie sulaukia netik būrio vaikų, bet ir Ispaniškų šokių pasirodymų. Dar nematyta pramoga šokti Flamenko silpna srove gaubiančių fontanų apsuptyje. Priešais aikštę – Fontaine du Soleil – didžiausia Azijos turistų koncentracija, besifotografuojanti prie apsinuoginusio Apolono.

dav

Fontaine du Soleil, Nica, Prancūzija

dav

Nicos menininkas

Akimirkai stabtelim ir žvelgiam į Italų architektūros pėdsakus raudonuose pastatuose, į šachmatinį grindinį, galiausiai mūsų žvilgsnius pavagia tramvajus. Jis išnyksta tolumoje, o mes liekam stebėti į vieną tašką. Nica keitė šeimininkus (romėnai, saracėnai, italai, prancūzai), tačiau visi jie suteikė miestui išskirtinumo, eklektikos. Kiek šiauriau yra Džiuzepės Garibaldžio aikštė ir skulptūra. Dviejų pasaulių herojus gimė Nicoje, tačiau kovą būtent dėl šios srities jis pralaimėjo. Atrodo, kad ir kurią kryptį bepasirinksi Nica tave apgaubs istorinėmis pergalėmis ir pralaimėjimais, kurie atsispindi statulose, muziejuose, architektūros statiniuose. Nepriimkite Prancūzijos Rivjeros, kaip atostogų krypties su skaniu maistu ir žydra jūra – tuo galima pasimėgauti bet kuriame kurorte. Nica yra sąjunga tarp šlovingos ir tuo pačiu iškankintos praeities, bei meno ir kūrybos oazės. Pridėkime prancūzišką charizmą ir peizažus atsiveriančius saulei leidžiantis ir gausime vietą kurioje negali atsitikti nieko bloga.

dav

Masenos aikštė temstant, Nica, prancūzija

Deja kuo miestas būna labiau panašus į Rojų, tuo didesniu pragaru gali pavirti.

Pakilę nuo suoliuko praeiname Apoloną ir patenkame į Anglų promenadą (Proemende des Anglais). Ji pavadinta taip, dėl Anglų įtakos XVIII a, kurios dėka suklestėjo šis kurortas.

Kūnu perbėga šiurpuliukai prisiminus poros metų senumo įvykius (2016 07 14) – Bastilijos paėmimo šventę. Beprasmės mirtys paženklino promenadą ir nors dabar čia gyvenimas verda, tačiau niekas nepamiršo, kaip fejerverkų šviesoje nutrūko beveik šimto žmonių gyvenimai.

Viena ilgiausių promenadų Europoje tikrai žavinga. Įvairūs menininkų pasirodymai, mėlynos kėdutės ir vaizdas į jūrą, kurios spinduliuojamą ramybę neretai sudrumsčia besileidžiantys lėktuvai. Įsitaisome priešais kateriais tempiamus parašiutus ir žvelgiame į pramogaujančius žmones.

dav

Anglų promenada (promenade des Anglais), Nica, Prancūzija

Galvoje netelpa skaičiai: 8-9 valandos saulės žiemos laikotarpiu. Atrodo niekad nebuvau priklausomas nuo oro, tačiau pastaraisiais metais saulė ištirpdė tuos ledynus, kuriais buvau atsitvėręs nuo Liepos ir „pragaištingo“ Rugpjūčio. Metų laikų kaita nuo rudens, žiemos ir dviejų pavasarių pavirto šalta ir šilta vasara. O reikėjo tiek nedaug ir kartu visko kas svarbiausia. Surasti žmogų, kuriam galėtum sukurti kitokį pasaulį. Pasaulį be pirmadienio susirinkimų ir prašymų išleisti atostogų. Pasaulį, kuriame nereikia laikytis tradicijų ir sukalti inkilėlį iš skolinto medžio. O kas bus rytoj, juk net patys geriausi spektakliai baigiasi? Rytoj hamaką persinešim prie kitų medžių, tačiau prie to paties atogrąžų Pasato, kuriam nereikia lipdukų kas du metus.

dav

Panorama nuo pilies kalno (Colline du Chateau), Nica, Prancūzija

Pasivaikščioję promenada prieiname pilies kalną, be pilies (Colline du Chateau). Iš čia stovėjusios pilies liko tik Bellanda bokštas (Tour Bellanda). Pilies kalnas skiria senamiestį nuo Nicos uosto, o pati viršukalnė buvo paversta parku. Nuo šio kalno atsiveria gražiausia Nicos panorama besipuikuojanti ant atvirukų ir miestą reprezentuojančių lankstinukų – angelų įlanka (užutekis). Kodėl būtent toks pavadinimas? Galima daug samprotauti apie pakrantės grožį, skenduolių skaičių ar paprasčiausiai vertimo subtilybes, bet niekas nepaneigs fakto, kad vaizdas vertas plunksnos ar teptuko. Pilies kalne rasite Nyčės terasą (plačiau apie šio unikalaus autoriaus viešnagę Rivjeroje papasakosime kitame straipsnyje, kai kalbėsime apie Eze miestelį). Ant kalno taip pat rasite dirbtiną krioklį, senojo miesto liekanų ir neįkainuojamus vaizdus, kurie atsiveria netik į Anglų promenadą, bet ir į uosto pusę, o už jo (maždaug 20km) Monakas. Straipsnį apie Monako lankytinas vietas skaitykite čia.

dav

Dirbtinis krioklys esantis ant pilies kalno, Nica, Prancūzija

dav

dav

Nicos uostas

Grįžtame į Nicos senamiestį (Vieux Nice) – gerą valandą praleidžiame klaidžiodami gatvelėmis ir žavėdamiesi bažnyčiomis (ypač Chapelle de la Miséricorde – įspūdingas baroko stiliaus statinys, Nicos katedra (Cathédrale Sainte Reparate), kurios statybų darbai pradėti 1650 metais. Prireikė net pusė amžiaus, kol statybos buvo baigtos. Nepamirštame ir  Nicos bazilikos (Basilique Notre-Dame de l’Assomption).

dav

dav

Nicos katedra

Senamiestyje prisėdame suvalgyti tradicinio patiekalo apie kurį buvom pasiskaitę kiek anksčiau. Soka (socca) yra gatvės maistas, labai specifinis Nicos regioninis patiekalas gaminamas iš avinžirnių miltų, druskos, vandens ir trupučio aliejaus. Asmeniškai didelio įspūdžio nepaliko, tačiau bent kartą paragauti tikrai verta – juolab, kad kaina vos keli eurai už porciją.

dav

dav

dav

Nicos senamiesčio gatvelės

Grįžtant namo praeiname pro įspūdingą rytmečių atributą – turgų. Cours Saleya alsuoja šviežiais vaisiais ir daržovėmis, o kur dar skintų gėlių kvapai ir aišku levandų pardavėjai. Meno mėgėjams

Nica yra tikras rojus – MAMAC – modernaus iš šiuolaikinio meno muziejus ir Matisse muziejus nepaliks abejingų avangardo ir spalvų pasiilgusius keliautojus.

dav

MAMAC – modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus, Nica

Kiek tolėliau nuo centrinės dalies – Šv. Mykolo rusų soboras (Eglise Russe). Šis pastatas labiausiai mums asmeniškai iškrenta iš viso Nicos konteksto, dėl architektūros stiliaus, braižo ir spalvų. Caro Nikolajaus II užsakymu pastatytas soboras yra būtinas pamatyti objektas, kad pajustumėte Nicos įvairovę.

dav

Šv. Mykolo rusų soboras, Nica

Likusiomis dienomis keliavome po Žydrąją pakrantę, aplankėme Monaką, Eze, Mentoną, Kanus, kiek tolėliau esantį Graso miestelį, tačiau visada grįždavome namo. Kaip gera pasakyti tokį sakinį su pabrėžtinu paskutiniuoju žodžiu. Nors tai ir turi apibrėžto laikinumo dvelksmą. Pabėgiokite rytais promenada, kai dar turistai tik bando užsiimti pusryčių staliukus. Plasnojančios jūrinės žuvėdros jums palaikys draugiją ir rytiniai šunelių amsėjimai suteiks miesto, kuriame norisi gyventi statusą. Jeigu realiai vertintume situaciją Nicoje, tai ir čia yra daug imigrantų, daug „negerų“ kvartalų ar užsegamų plastikinių maišelių. Kainos išsinuomoti būstą yra aukštesnės, nei tarkime Ispanijoje ir tai padaryti dar yra tam tikrų sąlygų. Prancūzų kalba yra būtina norint kur nors padoriai įsidarbinti, tačiau tai tik smulkmenos, su kuriomis visada galima rasti kompromisą.

dav

Nicos paplūdimys

Paplūdimiai Nicoje yra akmenuoti, todėl turėkite vandens batus ir storesnį rankšluostį pasitiesti. Palyginimui Kanuose galima rasti mums artimesnius smėlio paplūdimius. Krantas yra gana staigiai gilėjantis, todėl nelabai tinkamas nemokantiems plaukti ar svečiams su mažais vaikais. Tačiau vanduo šiltas ir gražus.

Susisiekimas yra labai pigus, jei keliausite autobusais (traukiniais daug greičiau, bet brangiau). Maistas kavinėse ir parduotuvėse kiek brangesnis, nei Lietuvoje (ypač tas jaučiasi jei kalbame apie vaisius ir daržoves). Tačiau supraskime jog tai Prancūzija, maža to – Žydroji pakrantė. Prancūzijos minimalus atlyginimas maždaug 1500€. Taigi įvertinkime tai, prieš lygindami kainas ir žmonių supratimą kas yra brangu ar pigu.

dav

Skrydis namo

Kuo Nica skiriasi nuo Turkijos, Egipto, ar Kanarų salų? Greičiausiai tuo, kuo naminis pyragas skiriasi nuo pirkto parduotuvėje. Čia kiekviena gatvelė, kavinukė turi savo istoriją, kuri sukurs prancūzišką atmosferą. Vakarais išgirdus muzikos akordus suprasite kas yra tikra, o kas sukurta dirbtinai. Čia niekas negriebs jūsų už skverno ir nesitemps paragauti arbatos, o papirks nuoširdžia šypsena. Pagarba žmogui, elegancija, rafinuotumas jaučiasi natūraliai sklindantys aplinkoje. Kalbant apie kultūrinį paveldą, „pažintinį“ poilsį, tai Nica yra viena geriausių krypčių praleisti rudens ar pavasario savaitgalį, laisvas keletą dienų. Svarbiausia nevažiuokite čia „užsidėti“ pliuso, kad buvote. Važiuokite čia, pasimėgauti pietinės Prancūzijos kerais ir galiu prisiekti, kad jei nemokate prancūziškai grįžus namo, tikrai išsprūs grakštus „Bonjour“ ar spontaniškas „Merci“.

MONAKAS – ką veikti ir pamatyti vienoje mažiausių valstybių pasaulyje >>

Pasaulio parfumerijos sostinė – GRASAS ir raudonu kilimu pasitinkantis festivalių miestas – KANAI

Prancūzijos žydroji pakrantė – EZE ir MENTONAS, ką pamatyti į rytus nuo Nicos

Kur apsistoti:

airbnb-2384737_1920

Kiekviename mieste apstu viešbučių nuo kelių žvaigždučių iki aukščiausios klasės kompleksų, tačiau jei norite sutaupyti – rinkitės apgyvendinimo paslaugą „Airbnb“. Jei norite daugiau sužinoti apie šią pigios nakvynės galimybę – skaitykite čia: Airbnb

Jeigu dar niekada nebandėte šios nakvynės galimybės, tai mes suteikiame 30€ nuolaidą jūsų pirmai nakvynei, jei registruositės per šią nuorodą čia: Išsirinkite pigiausią nakvynę ir gaukite 30€ dovanų >>

Jei norite naujienas sužinoti pirmieji – spauskite ,,Like“ kurdabar.lt Facebook paskyroje  ir užsiprenumeruokite naujienas, kaip tai padaryti:

kaip sekti

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s