Ką veikti ir pamatyti ALYTUJE. Aukščiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje ir kitos lankytinos vietos

cof

Alytusmeilės miestas. Nuo legendų apie miesto atsiradimą iki meilės metrais nužymėto aukščiausio pėsčiųjų tilto Lietuvoje. Tačiau Alytaus rajonas garsus ir piliakalniais: būtinai aplankykite miesto įkūrimo liudininką – Alytaus piliakalnį, pilėnų mūšį menantį – Punios piliakalnį. Kiek tolėliau į vakarus – Žuvinto ežeras ir gamtos takas. Alytaus rajono pietuose – aukščiausi ir seniausi medžiai Lietuvoje. O ir pačiame mieste liksite sužavėti sutvarkytais parkais ir miesto sodu, kuriame su visa šeima tikrai pajusite Dzūkijos žavesį ir praleisite turiningą dieną.

Lietuvos pietinė dalis – garsėja kurortais. Čia turime Druskininkus>> ir „Lynų kelią“, turime ir atsinaujinusį ir sveikatingumo pramogomis garsėjantį Birštoną>>. Pietinės dalies grožį galima apžvelgti nuo Merkinės, Veisiejų, Metelių apžvalgos bokštų>>. Tačiau nepamirškime ir „Dzūkijos sostinės“ – Alytaus.

Pasak legendos: „Labai seniai seniai gyveno kunigaikštis Alyta ir jis įsižiūrėjo vaidilutę Mirgrausėlę. Bet ji buvo vaidilutė ir jie negalėjo susituokti, todėl aukodavo daug aukų dievams, kad atleistų ją nuo vaidilutės pareigų. Tačiau tuo metu nutiko taip, kad kryžiuočiai užpuolė Alytų, Alyta išjojo į mūšį ir pamatė, kad alytiškiai nelaimės to mūšio. Tuomet jis sugrįžo ir paslėpė vaidilutę už piliakalnio. Vaidilutė laukė jo grįžtant, o jis mūšyje žuvo. Ir ji verkė septynias dienas ir septynias naktis, jos ašarėlės buvo didelės kaip pupos. Dievai, matydami, ko ji taip verkia, tas ašaras paverčia upeliu, o pačią vaidilutę Mirgrausėlę – balandėle, kad ji skrajotų, o jos skausmas nebūtų toks didelis. Žmonės, žinodami, ko ji taip verkia, upelį pavadina Alytupiu, o šalia įsikūrusį miestą – Alytumi.“

Baltosios rožės tiltas (aukščiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje)

cof

cof

Taigi pradėkime kelionę nuo Alytaus vizitinės kortelės – aukščiausio pėsčiųjų tilto Lietuvoje (kuris dar vadinamas Baltosios rožės tiltu). Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas (projekto aut. V. Karieta), pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.  Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 260 m. Oficialiai atidarytas 2016 m. birželio 4 d. Jis sujungė abiejų, miestą dalijusio, Nemuno krantų dviračių takus.

Tiltą pamėgo ekstremalių pramogų entuziastai – nuo jo organizuojami visame pasaulyje populiarūs šuoliai su virvėmis. Stovint ant tilto atsiveria nuostabi legendomis apipinto Alytaus piliakalnio, datuojamo I tūkst. viduriu – XIV a., panorama. Šalia yra poilsio zona su pasivaikščiojimo takais, pavėsinėmis ir laužavietėmis.

cof

cof

Keliaujant tiltu galima rasti meilės kelią, kuris „pasiskolintas“ iš Aristotelio filosofijos. Iš esmės sportas visada yra gerai, tačiau meilę reikia įrodyti ne savo jėga, o rūpestingumu ir atsakomybe. Tačiau vienaip ar kitaip – tai labai žavus akcentas.

Tilto pabaigoje rasite širdį – „spynų kabyklą“. Tai tikrai sveikintas žingsnis, kai norima išspręsti tilto nusagstymo spynomis (ar negalėjimo to padaryti) problemas.

Adresas:

Alytaus piliakalnis

cof

cof

cof

cof

Alytaus piliakalnis – tai šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas. Tai istorijos ir kultūros paminklas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“. Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – XIV a.  Šlaitai statūs, į upių slėnius – 25–30 m aukščio. Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, kurios apylinkes 1377 m. ir 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m. Į Rytus nuo piliakalnio 1 ha dydžio plote yra VII–XII a. papėdės gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Joje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu.

Nuo piliakalnio ir pylimo atsiveria puiki miesto panorama. Greta įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Klebono akmens Nemune.

Adresas: Piliakalnio g. 9, Alytus 62246

Alytaus miesto centras

cof

Alytus turi ką parodyti ir pačiame mieste, netik gamtos stebuklais ar istorijos fragmentais garsėjančiuose Dzūkijos miškuose. Pirmiausia keliaukime į Miesto sodą.

Rožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre, baigtas formuoti 1931 m. Iki šių dienų išliko fontanas su baseinėliu, kuriame kadaise plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Fontaną buvo sumanyta įkurdinti parko centre, kad būtų tarsi saulutė, o visi nuo jo besidriekiantys takeliai – tarsi saulės spinduliukai. Ne vieną priverčia nusišypsoti sode dūkstančios voveraitės. Jame auga 55 medžių bei krūmų rūšys.

Šalia miesto sodo galime rasti dvi, reikšmingas skulptūras: „Nurimęs varpas“ ir „Laisvės angelas“.

cof

Alytaus Kurorto parko skverelyje stovi tautos kančių įamžinimo memorialas „Nurimęs varpas“. Jis tarsi sutelkė į vieną vietą mieste išsklaidytus tautos rezistencinių kovų atminimo simbolius. Memorialas skirtas politiniams kaliniams ir tremtiniams, Dainavos apygardos partizanams, taip pat 1941 metų birželio 22-28 dienų Lietuvos kariuomenės sukilėliams pagerbti.

cof

Laisvės angelas“ pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio skulptūros (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius – Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją. Laisvės angelas – tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę.

cof

Keliaukime iki Rotušės aikštės, kurią puošia Lietuvos šimtmečiui paminėti atributai ir miesto vardas. Rotušės aikšte 1990 m. buvo pervadinta nuo 1954 m. Alytaus centrą puošusi trikampė Komjaunimo aikštė. Prieškariu šioje vietoje plytėjo Rinkos aikštė, kurioje šurmuliuodavo turgus.

cof

Poilsio akimirkai galime sustoti Senamiesčio skvere. Senamiesčio skverą juosia Bažnyčios ir Alyvų Tako gatvės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia buvo gyvenamieji, prekybininkų ir amatininkų namai, kurie subombarduoti per pirmą vokiečių lėktuvų antskrydį. Po karo namai nebuvo atstatyti, o buvo suformuota aikštė. 1956 m. ji pavadinta Gegužės 1-osios aikšte, o 1977 m. buvo sutvarkyta, įrengtas fontanas, pastatytas paminklas tarybiniam veikėjui Juozui Vitui. 1990 m. paminklas demontuotas. 2012 m. buvo rekonstruotas skveras. Naujai įrengtą margaspalvį fontaną papuošė rašytojo Jurgio Kunčino eilės.

cof

Kiek tolėliau nuo centro galime rasti Sakurų alėją ir buvusią Alytaus miesto sinagogą. Pastatyta XX a. pradžioje sinagoga, veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Pokario metais joje buvo druskos sandėlis ir gamybinės patalpos. Vėliau buvo mėginta įrengti elektrografijos cechą, tačiau miesto bendruomenė užprotestavo. Šiuo metu pastatas yra uždarytas. Prie sinagogos yra buvęs rabino namelis. Šie du statiniai sudaro statinių kompleksą, kuris yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Alytus garsėja parkais, todėl turėdami laiko, būtinai aplankykite Jaunimo ir Likiškių parkus. Mėgstantiems istoriją – visą medžiagą rasite Alytaus kraštotyros muziejuje. Bažnyčios ir religinės paskirties pastatai turėtų būti atskira tema, vien jau ką reiškia Pivašiūnų Švenčiausios Mergalės Marijos bažnyčia, tačiau mes labiau orientuojamės į gamtos ir žmogaus kūrinius (o ne religinius objektus), todėl keliaukime po Alytaus rajono miestelius.

Pagrindiniai Alytaus rajono miesteliai:

Miroslavas. Miroslavo apylinkės Alytaus krašte žymios didinga jotvingiška praeitimi. Gilioje senovėje šiose vietose gyveno bebaimės, karingos jotvingių gentys. Jų buvimą liudija iki mūsų dienų išlikę vietovardžiai, piliakalniai ir pilkapynai.

Nemunaitis. Nemunaitis prieš daugelį amžių įsikūrė ant pušynuose skendinčio Nemuno kranto. Tai, kad miestelis yra neatsiejamas nuo Nemuno, liudija ir jo pavadinimas: Nemunaitis – dzūkiškas malonybinis Nemuno vardas. Legenda pasakoja, kad prieš daug amžių čia sustojo iš užjūrių atplaukęs vikingų vadas Nemonas. Patiko jam gyventojų svetingumas ir rūpestis. Išvykdamas apdovanojo visus įvairiais turtais. Dėkingi gyventojai vado garbei pavadino vietovę Nemunaičiu.

Pivašiūnai. Pivašiūnai įsikūrę vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didelio Pivašiūnų–Gineitiškių miško ir Ilgio ežero. Dabar miestelis garsėja atlaidais ir savo bažnyčia.

Simnas. Čia buvo įkurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. 1520 m. miestelyje pastatyta  renesansinio stiliaus bažnyčia. 1549 m. viename dokumente Simnas jau vadinamas miestu. 1626 m. jam suteiktos savivaldos (Magdeburgo) teisės ir herbas.

Punia. Punia, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1382 m., tačiau manoma, kad  1336 m. būtent ant Punios piliakalnio vyko žymusis Pilėnų mūšis, kurio metu pilies gynėjai ir gyventojai nutarė žūti liepsnose, bet nepasiduoti priešams. Miestelis įsikūręs  3 km į vakarus nuo kelio Druskininkai–Jieznas, aukštame dešiniajame Nemuno krante. Istorikų teigimu, Punia – vienas iš 14 seniausių ankstyvųjų Lietuvos miestų.

Punios piliakalnis

cof

cof

Garsiausias Alytaus krašte Punios piliakalnis, dar vadinamas Margio kalnu išdidžiai dunkso Nemuno ir Punelės santakoje ir yra vienas iš didžiausių ir gražiausių Lietuvoje. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria viena iš gražiausių šalies panoramų: plati Nemuno juosta, priešais ošia Punios šilas. Prie piliakalnio pastatytas akmuo su iškaltomis Maironio eilėmis apie legendinį kunigaikštį Margirį: „Tai kapas Margio milžinų!“. Pasakojama, jog ant Punios piliakalnio stovėjo kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais. 1336 m. čia vyko garsusis Pilėnų mūšis. Pilies gynėjai ir gyventojai nutarė verčiau žūti liepsnose nei pasiduoti į nelaisvę. Kryžiuočiams pavyko pralaužti pilies užtvaras. Apgultieji lietuviai, vadovaujami Margirio, matė, kad negalės apsiginti, ryžosi nepaprastam žygiui: pilies viduje sukūrė didelį laužą, į jį sumetė visą savo turtą, po to laužo ugniai atidavė moteris su vaikais ir galiausiai patys pasilaidojo liepsnose. Kai džiūgaudami kryžiuočiai įsiveržė į pilies vidų, norėdami grobti daiktus ir žmones, per dūmus išvydo tik seną vaidilutę, žengiančią į liepsnojantį laužą.

Kruopščiai ištyrę piliakalnį archeologai nustatė, kad XIII-XIV a. ant piliakalnio stovėjo vėliau sudeginta pilis. XV a. jos vietoje pastatyta nauja pilis, kuri XVI a. vėl sudegė. To paties amžiaus pabaigoje čia pastatyti nauji dideli rūmai. . Piliakalnį surasti labai lengva – nuo miestelio bažnyčios reikia paėjėti 200 metrų į vakarus.

Žuvinto biosferos rezervatas

cof

cof

Žuvintas yra seniausia ir pirmoji Lietuvoje saugoma teritorija. Profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva 1937 m. Žuvinto ežeras valstybės buvo nusavintas iš privačių asmenų, jo apylinkėse 1 km atstumu uždrausta medžioti paukščius ir žinduolius, paskirtas prižiūrėtojas. Žuvinto ežeras dar vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu. Būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus.

Prie Žuvinto ežero yra mokomasis pažintinis takas su apžvalgos bokšteliu. Pusketvirto šimto metrų ilgio lieptas su paukščių stebėjimo bokšteliu skirtas apžvelgti Žuvinto ežero pakrantes ir susipažinti su turtingu ežero, jo pakrantės nendrynų ir krūmų paukščių pasauliu, pagrindinėmis augalų rūšimis. Pažintinis takas pritaikytas ir skirtas pirmiausia gamta besidomintiems žmonėms. Deja vertinant objektyviai, tai takas reikalauja atsinaujinimo, nes saugumo vaikštinėjant juo tikrai nėra daug. Ar takas tikrai pritaikytas neįgaliesiems? Taip iki jo yra betoninis (aptrupėjęs) takas, tačiau su vežimėliu važiuoti tokiu tiltu manau tikrai reiktų drąsos. Kita vertus, kaip pramoga adrenalino mėgėjams, tai puiki vieta.

Takas yra šalia rezervato direkcijos. Jis įrengtas gamtinio rezervato teritorijoje, todėl be atskirų leidimų take galima lankytis tik nuo 8 iki 20 val. Atnaujintame lankytojų centre įrengta moderni ekspozicija, skirta Žuvinto ežero ir jo pakrančių gamtos įvairovei ir tvarkymui.

Ką dar aplankyti Alytaus rajone?

Alytaus rajone auga aukščiausia Lietuvos eglė.

1997 m. paskelbta gamtos paminklu. Aukščiausia Lietuvos eglė  auga Miroslavo seniūnijoje, ties Balkasodžio kaimu, Dzirmišių girininkijos kvartalo 8 sklype, Norūnų miške, Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje. Medžio aukštis – 44,3  m, kamieno apimtis – 2,05 m.

Alytaus rajone auga senoji Guoba ir Kriaušė.

Senoji kalninė guoba, kuriai yra maždaug 250 metų, auga Nemunaičio seniūnijos Geisčiūnų kaimo palaukėje, netoli kelio Alytus–Nemunaitis.  Toks medžio amžius mūsų krašte tikras rekordas, nes kalninės guobos gyvena iki 300 metų.  Medžio aukštis – 24 m, kamieno apimtis – 5,50 m. Dar ir šiandien pasakojamos legendos, jog kadaise, pasibaigus medžioklėms gretimuose miškuose, po ja puotaudavo Lietuvos didikai. 1960 m. paskelbta  gamtos paminklu.

Nemunaičio seniūnijos Geisčiūnų kaimo palaukėje šalia senosios guobos jau bemaž 150 metų auga senoji kriaušė. Šios miškinės kriaušės aukštis – 16 m, kamieno apimtis – 3,80 m. Tai seniausia ir vienintelė saugoma Lietuvoje kriaušė.
Prie jos prieš Antrąjį pasaulinį karą kaimo jaunimas rengdavo šokių vakarus.

Alytaus rajone galima rasti Didyjį Dzūkijos akmenį.

Didysis Dzūkijos akmuo pūpso Nemunaičio seniūnijos Vangelonių kaimo pušyne. Tai didžiausias riedulys Dzūkijoje bei devintas pagal dydį Lietuvoje. Akmuo yra netaisyklingos formos, vietomis padūlėjęs, sutrūkinėjęs, nes, anot vietinių gyventojų, į jį nekartą yra trenkęs žaibas. Akmens ilgis – 7 m, plotis – 4,5 m, apimtis – 18 m.

Istorijos mėgėjai tikrai liks sužavėti Lietuvos partizanų „Dainavos“ apygardos štabo bunkeriu ir Alytaus gynybiniais įtvirtinimais – fortais. Lietuvos partizanų „Dainavos“ apygardos štabo vadavietės bunkerio maketą atkūrė buvęs partizanas, po bunkerio susprogdinimo išlikęs gyvas, Juozas Petraška-Patrimpas. 1992 m. birželio 1 d. atstatė Juozo Vitkaus Kauno inžinerinio bataliono kariai. Originalus jo dydis 20 kv. m. (atkurtas šiek tiek mažesnis už originalą). Jame buvo galima judėti stačiomis. Viduje buvo įrengta krosnelė. Kaminą atstojo išskaptuota pušis, kuri išorėje atrodė kaip vėtros nulaužta. Bunkeris buvo įkurtas kalnelio šlaite, prie kurio tekėjo upelis-šaltinėlis.

Pirmasis fortas pradėtas statyti 1887 m., kurį anuomet sudarė dvi dalys (antroji dalis neišlikusi). Jis geriausiai išlikęs iki mūsų dienų, kiti fortai sunaikinti arba menkai išlikę. Fortą sudaro trikampio plano užapvalintais kampais pylimas (aukštis 3-4 m), smaigaliu orientuotas į šiaurę. Pietų pusėje – trikampis įgilinimas. Pylimą supa negili fosa (gynybinis griovys, įgilinta kliūtis, įrengta prieš gynybos liniją). Tai vieninteliai III klasės carinės gynybinės tvirtovės likučiai Lietuvoje (viso buvo pastatytos tik dvi carinės tvirtovės: I klasės Kauno ir III klasės Alytaus).

Geografijos mėgėjai čia ras Nemunaičio klintinių tufų atodangą. Nemunaičio klintinių tufų atodanga yra Nemunaičio kaime, Nemunaičio seniūnijoje, Nemuno upės slėnio dešiniajame krante, Sudvajų girininkijoje. Atodangas geriausia lankyti ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį, kai panemunėje neužaugusi aukšta žolė. Nusileidus miestelyje prie Nemuno, pakrante reikia paėjėti apie pora kilometrų. Šiltuoju metų laiku atodangas slepia augmenija, jos matosi ne taip ženkliai. Šios atodangos vaizdingiausios ne tik Alytaus rajone, bet ir visoje Lietuvoje.

Alytus – puiki vienos dienos išvyka, kurios metu netik pasigrožėsite gamta, istoriniais objektais, bet ir pasisemsite žinių apie Dzūkiją. Palaipioti piliakalniais, pasivaikščioti tiltu ar pažintiniais takais, o paskiau pailsėti miesto sode ar parkuose tikrai verta, nes Lietuvos gamta yra ypatinga ir vienintelė tokia – tai mūsų namai. Atsivežkite užsienio draugus ir turo po miestą – pakvieskite juos aplankyti Dzūkijos apžvalgos bokštus>>. Tikrai sužavėsite atsiveriančiais vaizdais netik vasarą, bet ir krintančių lapų mėnesį!

O pabaigai būtinai įsigykite magnetuką ant šaldytuvo ar marškinėlius, su vienu turbūt gražiausių miestų logotipų: Alytus – MYLIU.

Naudoti šaltiniai (ir daugiau informacijos rasite):

www.alytusinfo.lt

https://alytausgidas.lt

http://www.almu.lt

http://dzukijosveidas.lt

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s