Barselona – lankytinos vietos. Ką veikti ir pamatyti mieste ir apylinkėse

Barselona – miestas, kuris suteiks gyvenimui spalvų. Katalonijos sostinė supažindins su Kubizmo tėvo Pablo Picasso darbais, liksite sužavėti A. Gaudi šedevrais: Guelio parku, Sagrada Familia, Casa Batllo. Pažvelkite į Barseloną nuo Tibidado kalvos ar pasikėlę į Šventosios Širdies bažnyčios bokštus. O kur dar nuostabus Barseloneta paplūdimys, kuriame po dešine jei norėsite išvysite baltąją burę. Vienas įstabiausių šalia Barselonos įsikūrusių objektų – Montserato vienuolynas. Debesys, kalnai ir neapsakomo grožio kadrai, kurie papuoš jūsų viešnagę Katalonijoje. Taigi leidžiamės kartu į karštą, ir akiratį praplečiantį nuotykį, kuris atskleis ir dar mažai turistams pažįstamus kampelius.

Pirmas skrydis į Barseloną dar buvo nutviekstas Woody Allen‘o kūriniu ir paženklintas Freddie Mercury balsu. Tada dar tikėjom, kad La Rambloje nereikia rūbų su užsegamomis kišenėmis, kad „Boqueria“ – šviežumo standartas, o keliaujant link Barselonetos paplūdimio besimėtantys polietileniniai maišeliai nuo suvenyrų. Šį kartą į Barseloną atvykstame pažinti ją iš tikrųjų. Pažinti nuo J.Miro iki P.Picasso, nuo Botero katino iki balandžių ant Tibidado kalvos. Tačiau, kuo labiau stengėmės pajusti Katalonišką dvasią, tuo labiau neapleido mintis, kad paveikslas kurį nupiešė kabelinė televizija yra klastotė. Barselona, kaip ir daugelis didmiesčių turi problemų su vėliavnešiais ir jų „armijomis“, rankinukų pardavėjais ir Rosinantu ant kurio balno visa gimininga šalis, kiek kitaip tarianti nuostabųjį – „gracias“.

Kaip nuvykti iš oro uosto į Barseloną? Dažniausiai yra nusileidžiama dviejuose Barselonos oro uostuose: „El Prato“ – esančiame vos 13 km nuo miesto centro, arba Žironoje esančiame „Girona Costa Brava“ oro uoste – esančiame 103 km nuo miesto centro. Iš „El Prato“ oro uosto galima rinktis „AeroBus“ autobusų kompaniją (nuoroda: http://www.aerobusbcn.com/), kuri bet kuriuo paros metu atveš iki miesto centro (kaina 5.9€ ir dažniausiai išlipama prie Placa Catalunya aikštės). Galima rinktis ir kelionę traukiniu: traukinys iš 2 terminalo į centrą važiuoja kas 30 minučių. Kelionės trukmė apie 25 min. Iš Žironos oro uosto galima atvykti „Segales“ autobusais, kurių kaina nuo 16€ (nuoroda: www.sagales.com). Mes savo ruožtu atvykome į Barseloną iš Žironos centro (traukiniu, kurio kaina buvo 11€). Tačiau primygtinai siūlyčiau prieš važiuojant į Barseloną aplankyti ir Žironą – neapsakomai gražus senamiestis, architektūra, istorinis palikimas. Viską ką verta pamatyti šiame mieste – aprašėme straipsnyje apie turistų neįvertintą miestą. Straipsnį galite perskaityti paspaudę ČIA>>. Traukinio bilietus (arba autobuso) galima įsigyti internetu arba tiesiogiai kasoje prieš kelionę. Net pačiame sezono įkarštyje gavome traukinio bilietus, likus valandai iki kelionės be jokių problemų, bet jeigu norite viską turėti iš anksto – pateikiame nuorodą, kur galite įsigyti bilietus (nuoroda: www.trainline.eu).

Išlipome Barselona Sants stotyje ir palengva keliavome iki Gracia rajono prieigų, kur turėjome išsinuomavę apartamentus per Airbnb. Viešbučių kainos Barselonoje yra aukštesnės, nei kituose Katalonijos ar Ispanijos miestuose, todėl Airbnb yra puiki alternatyva siekiantiems sutaupyti. Apie šios paslaugos naudą, galite rasti straipsnį, paspaudę ČIA>>.

Penkios nuostabios rugpjūčio mėnesio paros, per kurias neįmanoma pažinti miesto, bet  pakankamas laiko tarpas, kad suvoktum, kaip tuščiai bėga gyvenimas taupant pinigus naujam materialiam pirkiniui. Turiu omenyje mus supantis pasaulis yra pilnas potyrių, kurie slepiasi net ir tūkstantį kartų eita gatve. Kelionių magijos paveiktas žmogus  įprasmina laiką, o ne leidžia jį pavogti. Kuprine „ginkluotas“ keliautojas išmoksta džiaugtis lietumi, sugedusiu autobusu dykumoje ar paprasčiausiu strelicijos žiedu. Nes visa tai iššaukia naujus nuotykius ir dar didesnį rojaus paukščių šokį, kuris patylomis atsako į visus sau užduotus klausimus – „kodėl“. Pasakysite, kad anksčiau ar vėliau reikės grįžti į tikrąjį pasaulį, prie darbų ir rutinos? O iš kur jūs žinote, kad būtent tas pasaulis yra tikras? Gal visą gyvenimą gyvenote, pagal kažkieno taisykles ir dėl kažkieno norų. Galbūt dabar, kai pakeliate nykštį į viršų, ties magistrale yra tikrasis „Jūs“ – pabėgęs, nuo standartų ir pasiryžęs GYVENTI?!

Pirmoji diena Barselonoje yra skirta adaptacijai – prisitaikymui. Tai itin paprasta, tiesiog eini ir šypsaisi. Gali eiti su chalatu ir šlepetėmis, gali eiti su dėme ant marškinėlių ar paprasčiausiai iššvilpauti „I will survive“. Tu nebūsi kitoks blogąja prasme – tu būsi nuostabaus ir kosmopolitiško miesto dalimi. Taigi mes tampame dalimi ir keliaujame link pastato kurį stato jau 136 metus ir tai daro be leidimo (gerai, kad stato ne SEL‘as, nes visi žinom kuo tai baigiasi). Kitas džiugus faktas, kad Sagrada Familia geografiškai nėra po tektoninių plokščių sandūra, nes tai būtų per daug akivaizdus įrodymas, kas yra planetos šeimininkai. Statistiškai 25% atkeliaujančių miesto lankytojų aplanko šią Antonio Gaudi projektuotą šventovę (turėkite omenyje, kad miestą aplanko apie 20 mln. žmonių kiekvienais metais). Todėl jei ketinate įsiamžinti arba patekti į vidų – reikės didelės kantrybės bet kuriuo sezono metu.

dav

Sagrada Familia, Barselona

Kiek kainuoja bilietas į Sagrada Familia? Kainos prasideda nuo 15€ (nuoroda: http://www.sagradafamilia.org). Bažnyčia statoma, tik iš žmonių paaukotų lėšų (bauda, kurią turėjo sumokėti už statybas be leidimo – 36 mln. eurų). Įdomumo dėlei pabrėšiu, kad šis statinys iš išorės atrodo vienaip – viduje visai kitas vitražų pasaulis. Net ir pati išorė labai skirtinga, trys fasadai: gimimo, kančios ir šlovės tikrai paliks neišdildomą įspūdį.

Prisėdame parkelyje šalia bažnyčios. Rugpjūčio vidurys, todėl malonus karštis priverčia daryti pertraukėles, tarp lankomų objektų.

Kalbant apie viešąjį transportą, tai galima įsigyti kelių dienų bilietus arba dešimties bilietų paketą. Visos kainos ir transporto bilietų variantai pateikti nuorodoje (nuoroda: https://www.publictransport.barcelona/). Mes savo ruožtu įsigyjame dešimties bilietų kortelę ir taip sutaupome laiko pasiekdami skirtingose miesto vietose esančius objektus. Transporto schema (jei rinksitės metro) yra labai paprasta ir net neverta jos aptarinėti, tiesiog pažvelkite į iškabas metro prieigose ir tikrai suprasite kurį traukinį pasirinkti. Jeigu norite metro schemos, paspauskite šią nuorodą (nuoroda: www.mapametrobarcelona.com).

Iš karto futbolo fanatikus perspėsiu, kad į „Camp Nou“ – nevažiavome. Kažkaip nesinori gaišti laiko futbolo šventovei, kai prieš akis dar laukia neatrasti literatūros, meno ir kultūros objektai. Įdomumo dėlei patekimas į stadioną (ne rungtynių metu) kainuoja nuo 25€. Rungtynių stebėjimas maždaug apie 60€ bilietas. Tačiau Barselonoje stebėti mokesčių nemokantį Argentinietį aš keisčiau į Montserato vienuolyną ir kalnus. Nors futbolas yra mėgstamiausias sportas, tačiau kalnai nugali bet kokio grožio įvartį. Jeigu vis tiek norėsite patekti į stadioną, ar į bet kokį kitą objektą – siūlyčiau pirkti bilietus internetu, nes taip išvengsite didelių eilių (nuoroda: www.fcbarcelona.com). Bilietų į bet kokius objektus nebūtina atsispausdinti – juos puikiai nuskaitys iš telefono ar planšetės.

dav

dav

Triumfo arka, Barselona

Jei reikėtų įvardinti objektą, kurį dažniausiai lankydavome per visas tris viešnages Barselonoje – Triumfo arka, bei šalia esantis De la Ciutadela parkas. Paprastai triumfo arkos statomos pagerbti karo didvyrius (Paryžius, Maskva), karvedžio pergalėms (Roma). Tuo tarpu Barselonoje, tai simbolizavo įėjimą į 1888 m. vykusią parodą (pasaulinė mugė). Praėjus arką dažnai patenkame į muzikantų pasirodymų, teatro vaidinimų ar „blogiausiu atveju“ muilo burbulų virtuozų šou. Tiek arkos prieigose, tiek De La Ciutadela parke skaitėme ne vieną knygą, lepinomės ramybės oaze ir pasijausdavome kaip namuose. Parkas tarsi už rankos traukdavo prisėsti po palme, šokiruodavo sparnuočiais, kurie kartais skleisdavo „miesto pavojaus“ sireną imituojančius garsus. Tačiau čia praleidžiant gana daug laiko pasimatydavo besikeičiantys „kontingentai“, tačiau nebuvo juntamas pavojus. Buvo tiesiog be galo malonu išsitraukti Tap‘ų ir mėgautis šiluma, kuri net žiemos viduryje primindavo Lietuvišką pavasarį.

dav

dav

De La Ciutadela parkas, Barselona

Kokios maisto kainos Barselonoje? Labai sudėtingas klausimas, nes pirmiausia reikia pabrėžti ką mes laikome maistu. Mūsų asmeniniais pastebėjimais, tai kainų skirtumai yra nedideli. Paprasčiausiai sveiko maisto produktai yra kiek pigesni (ir didesnis jų pasirinkimas), tuo tarpu vaisiai daržovės kainuoja apylygiai. Esminis skirtumas yra ne kainos, o atmosfera parduotuvėje. Lietuvoje, kartais baisu paklausti kur padėtas medus, nes gali būti išvadintas silpnaregiu, tuo tarpu čia būsi atvestas iki reikiamo produkto ir apdovanotas šypsena. Kasoje niekas tavęs neaprėks, kad per ilgai skaičiuoji centus, o apsauginis net padės susipakuoti daiktus. Nesakau, kad tokia idilė egzistuoja visada. Kasininkai gali būti ne vietiniai ir tada vėl grįžti į Lietuvišką intelekto stokos demonstravimo spektaklį, kai kalėjimo lygio triukai tave palieka be grąžos ir su sąskaitomis už produktus, kurių nepirkai.

Kita stotelė – Guelio parkas. Guelio parką patogiausiai pasieksite važiuodami geltona metro linija, žymima L3. Išlipimo stotelės –  Vallcarca arba Lesseps. Nuo čia reikės pėsčiomis paeiti apie 10-15 minučių. Įėjimo kaina perkant bilietą internetu – 7.5 eurai, perkant vietoje nuo 8.5 eurų. (nuoroda: http://www.parkguell.cat)  Patekus į parką norėjosi greičiau pamatyti tuos tarsi nuo torto papuošimų paimtus namelius ir skulptūras. Galiausiai jas pamačius supranti, kad gyveni XXIa. kur photoshop‘o įtaka persismelkusi netik į spuogų šalinimo, svorio mažinimo, bet ir spalvų ryškinimo sritis. Pagal ankščiau matytas nuotraukas viskas pasirodė pastelinių spalvų. Nesakau, kad buvo negražu, priešingai – man paliko įspūdį. Įspūdį, kuris savotiškai ramina ir suteikia vilties, kad dar ne viskas pasaulyje yra taisyklingai juoda arba balta. Aišku būtų daug įdomiau tokį miestelį atrasti keliaujant be žemėlapio, nuomota mašina, kažkur po Ispanijos kaimus, bet ir minioje turistų A. Gaudi technologija nepalieka abejingų.

dav

dav

Guelio parkas, Barselona

Dienos pabaigai – didžiausia Barselonos – Ispanijos aikštė (Placa Espanya). Atrodo, kad tai tik aikštė ir neverta čia gaišti daug laiko – klystate. Tai didžiausia Barselonos aikštė, kurioje kertasi pagrindinės miesto metro linijos. Tačiau pakilkite ant šalia aikštės esančio prekybos centro stogo (Arenas de Barcelona). Pakilti galima mokamai šalia įėjimo esančiu liftu arba nemokamai per pačią parduotuvę, tiesiog užvažiuojant eskalatoriais. Nuo stogo atsiveria nuostabūs netik pačios aikštės, bet ir toliau esančio magiškojo fontano vaizdai. Už fontano Nacionalinis Katalonijos meno muziejus.

dav

Arenas de Barcelona prekybos centras

dav

Ispanijos aikštė (Placa Espanya), Barselona

Po truputį pradeda temti, todėl žmonės jau pradeda užsiimti vietas spektakliui. Mes patraukiame link fontano, ir turbūt dar niekada nebuvau matęs tiek žmonių atėjusių pažiūrėti vandenuko. Prieš vykdami pažiūrėti spektaklio, būtinai įsitikinkite, kad vanduo bus tam nusiteikęs. 2018 m. grafikas (nuoroda: https://www.barcelona-tourist-guide.com/en/faq/attractions/magic-fountain/magic-fountain-of-montjuic-peformance-times.html).

Žmonių kiekis greičiausiai nustebins labiau, nei pats fontanas, tačiau bent kartą pamatyti tikrai verta. Juolab fontanai lydimi legendinių dainų motyvais ir Queen dainos „Barcelona“ metu prisiminsite: R. Ubartą, F. Mercury arba jei negyvenote tuo laikotarpiu, tai bent pamatysite kas yra muzika, kuri paliečia, o ne ta, kurią transliuoja silikono rezervuarai. Patys fontanai buvo pastatyti Pasaulio parodai 1929 metais.

dav

dav

Magiškasis Barselonos fontanas

Diena baigiasi ir keliaujame namo. Einant gatvėmis stebėtinai tiesiai keliaujantys praeiviai mėgaujasi neblėstančia šiluma. Gurkšnoja gaivinančius gėrimus ir sukuria įvaizdį, kad tokiame mieste viskas yra gerai. Rūkymas, miltai, „suvenyrų maišeliai“, cukrus, gaivieji gėrimai. Atrodo, kad tai ritualo dalis, kuri negali būti kenksminga. Visai nesenai teko skaityti straipsnį apie TOP 10 labiausiai nutukusių šalių Europoje ir Katalonijos, bei Ispanijos ten nėra (Lietuva užima „garbingą“ ketvirtą vietą). Laimės indeksas pas Kataloniečius ir bemaž dvigubai didesnis, nei Lietuvoje. Lyginant savižudybes, tai Lietuva pasaulyje yra 8 vietoje (PASAULYJE!!) su 26 savižudybėm 100 000 gyventojų. Tuo tarpu Ispanija (Katalonijos duomenų nėra) yra 135 vietoje su gal netyčia paslydusiais 6 „pabėgėliais“.

Kodėl Katalonijoje ir Ispanijoje žmonės laimingesni? Čia kiekvienas laimingas savaip, o Lietuvoje visi liūdni vienodai. Maistas, socialinė padėtis įtakoja geresnę gyvenimo kokybę ir laimės indeksą, sveikatą. Tačiau didžiausi priešai tūno mūsų galvosse – patys susikuriame problemas ir dėl jų pasekmių apkaltinam kitus. Nemeskime skrybėlių ant gatvės, o nulenkim jas visiems metų laikams.

Kita mūsų diena paskirta Montserato vienuolynui (Montserrat abbey). Patogiausias ir ekonomiškiausias būdas – traukiniu iš pagrindinės geležinkelio stoties Espanya rail station. Reikalinga R5 Linija, kurios kryptis Manresa (Line R5 Manresa). Kelionės trukmė apie 1-1.5 val. Bilietų kainos yra labai įvairios ir visos surašytos mūsų pridėtoje nuorodoje. Mes savo ruožtu mokėjome 22€ žmogui (į šią kainą įeina traukinys iš Ispanijos aikštės iki stotelės kur reikia persėsti į kitą traukinuką vežantį iki vienuolyno ir grįžimas atgal). Galima rinktis nebūtinai traukinuką, bei keltuvus, tik turėkite omenyje, kad tuomet išlipti reikia ankstesnėje stotelėje. Iš esmės viskas taps labai aišku nusipirkus bilietus ir iš lankstinuke pavaizduotos schemos. (Nuoroda: https://www.barcelona-tourist-guide.com/en/tour/barcelona-montserrat.html).

dav

Traukiniu į Montserrat

“Montserrat” – seniausias Benediktų vienuolynas Ispanijoje, pastatytas šalia įspūdingo aukščio ir formų uolų, 1236 m virš jūros lygio iškilusioje kalvoje ir yra  nutolęs 50 km nuo Barselonos. Tai yra aukščiausia lygumų vieta bei svarbiausias religinis centras Katalonijoje. Svarbiausia, kad vienuolyno apžiūrai ir pasivaikščiojimui po kalnus paskirtumėte visą dieną (aišku pasikelti keltuvu iki kalno viršūnės, apžiūrėti vienuolyną galima ir per valandą). Tačiau aš rekomenduočiau čia praleisti ilgesnį laiką (jau vien kopimui į kalnus, jei nesinaudosite keltuvais – prireiks trijų – keturių valandų).

Montserato vienuolynas pastatytas prie uolų, 725 metrų aukštyje. Pagal legendą, Benediktino vienuoliai uolose aptiko Madonos, rankose laikančios kūdikį, statulėlę. Pastebėję neįprastas jos galias, jie bandė medinę statulėlę išnešti ir priglausti savo statomame vienuolyne. Tačiau vos tik bandant tai padaryti ši tapdavo sunki ir nebepakeliama. Tad vienuoliai nusprendė vienuolyną statyti būtent toje vietoje, kur ji ir buvo rasta. Taip statulėlė vienuolyne išliko iki šių dienų. Pagal kitą legendą, statulėlė atsirado kai ją išskobė Šv. Lukas, bet ją į dabartinę vietą atnešė Šv. Petras. Vis dėlto, specialistai nustatė, kad Madonos figūrėlė buvo pagaminta apie XII amžių.

dav

dav

dav

Montserrat vienuolynas

Šiame vienuolyne vis dar gyvena apie 80 vienuolių, tačiau jų dienos metu neišvysite, jie užsidarę turistams neprieinamose patalpose. Keliautojai ne tik gali aplankyti Montserato vienuolyną, bet ir apžiūrėti apylinkes. Funikulieriumi pasiekus aukščiausią Švento Jeronimo vardu pavadintą tašką galima grožėtis nuostabia Katalonijos regiono panorama. Giedrą dieną matosi net Maljorkos sala.

dav

dav

Vienuolynas įspūdingas, bet jo didybę sukuria kalnai ir geografinė pastato vieta. Ne visose kelionėse pavyksta pabuvoti virš debesų – Švento Jeronimo viršukalnė tam ideali vieta. Tačiau ir kopiant kalnuotais keliukais (kurie yra geros būklės), galima pamatyti vaizdų, kurie priblokš labiau nei Sagrada Familia. Kelionė traukinuku suteiks taip pat malonių potyrių, kaip vinguriuodamas kalno šlaitais jis pasieks arba atitols nuo vienuolyno.

Išaušo trečioji viešnagės diena ir iš pat ryto patraukėme link Tibidabo kalno. Ant kurio stovi ir ištisas pramogų kompleksas, kuris patiks visai šeimai (nuoroda: https://www.tibidabo.cat/en). Jis buvo įrengtas dar 1899 metais ir tai yra seniausias parkas apylinkėse. Jame galite rasti, kiek daugiau nei 30 skirtingų ir originalių atrakcionų.  Keliaudami link Tibidabo kalno galite rinktis funikulierių, kurio bėgiai į kalną buvo nutiesti 1901 metais ir buvo pirmieji tokie Ispanijoje. Mes aplenkiame funikulierių ir kopiame savarankiškai. Nors rugpjūtis, bet tokių entuziastų kaip mes nesutikome daug. Turbūt galioja posakis, kad Katalonijoje mažiausiai vietinių būna būtent šį mėnesį (dėl karščio ir atostogų).  Pats pramogų kompleksas mūsų neviliojo, užtat Šventosios Širdies bažnyčia tikrai nustebino. Už kelis eurus buvo galima pasikelti iki jos viršus (pačio viršaus!). Ir vaikštinėjimas šalia archangelų pakirsdavo kojas.  Iš vienos pusės bandėm įamžinti atsiveriančius vaizdus iš kitos dėliojome kojas, kad tik išsilaikyti siauruose keliukuose tarp kitų keliautojų ir turėklų. Tai vienas iš įstabiausių potyrių, kuriuos teko patirti Barselonoje ir tikrai rekomenduoju po atrakcionų išbandyti ir bažnyčios malonumus, jeigu galima taip išsireikšti. Tibidabo kalnas – 512 metrų aukščio Siera de Kolserolos (kat.k.Serra de Collserola) kalnų grandinės viršūnė bei aukščiausias Barselonos taškas, iš kurio visas miestas atsiveria lyg ant delno.

 

dav

dav

dav

dav

Šventosios širdies bažnyčia, Tibidabo kalnas, Barselona

Dienos viduryje patraukėme link bunkers del Carmel bunkerių, kuriuos galite rasite Guinardo parke, kildami aukštyn gatve Turó de la Rovira. Daugiau informacijos apie bunkerius galite rasti sekančioje nuorodoje (nuoroda: https://barcelonalowdown.com/the-best-views-of-barcelona-el-turo-de-la-rovira/). Nors pastarųjų paskirtis buvo gynybinė pilietiniame kare, dabar jie pasitarnauja kaip vieta, nuo kurios atsiveria magiški saulėtekiai arba saulėlydžiai. Nepatingėkite atsikelti anksčiau arba palydėti saulę čia, nes jei nebus labai debesuota – pamatysite gražiausią saulės laidą visoje Barselonoje. Jei bunkeriai žavi pagal tikrąją paskirtį, tai būtinai aplankykite Pilietinio karo bunkerį 307 (carrer Nou de la Rambla 175). 400 metrų tunelio primena negailestingą Barselonos miesto bombardavimą pilietinio karo metu. Po žeme Poble Sec kvartalo gyventojai iškasė ir sukūrė ištisą miestą – su kambariais, tualetais, slaugos sale, vaikų darželiu ir t.t. Tai vienas geriausiai išsilaikiusių bunkerių Barselonos mieste, dabar priklausantis Barselonos miesto istorijos muziejui.

dav

dav

Po truputėlį grįžtame link jūros ir pro akis neprasprūsta K.Kolumbo skulptūra. Būtent atradęs Ameriką jis pirmiausia atplaukė čia ir visiems papasakojo savo nuotykius. Kairėje rankoje jis laiko žemėlapį, o dešine rodo į vakarus. Apžiūrėjus paminklą galima pakilti liftu, kuris įrengtas jo viduje, į apžvalgos aikštelę. Iš čia atsivers gražus vaizdas į miestą. Tokių skulptūrų kurios vienaip ar kitaip įėjusios į istoriją, Barselonoje galima rasti begalę. Kad ir Raval gatvėje esantis paminklas kačių mylėtojams. Garsus skulptorius F. Botero sukūrė tikrą šedevrą, kuris masiškai traukia smalsuolius. 1987 metais čia buvo pastatytas Ravalo katės paminklas. Pasak meno žinovų, Ravalio katinas – tai Bulgakovo „Meistro ir Margaritos“ katino šypsenos įsikūnijimas.

dav

K. Kolumbo skulptūra, Barselona

Dienos pabaiga priklauso paplūdimiui ir poilsiui prie jūros. Kokie geriausi Barselonos paplūdimiai? Vienareikšmiškai: Barceloneta, Nova Icaria, Mar Bella ir Bogatell. Mes pasirinkome pirmąjį ir tiesiog pasidabiname baltu pavydu miesto gyventojams kurie regis turi viską: Kalnus, jūrą, šilumą, bananus be adatų, platesnę sveiko maisto įvairovę ir laisvesnį požiūrį į gyvenimą. Ar gali čia kažkas nutikti blogo? Tačiau tai yra Barselona, kurią mes matome kaip keliautojai, bet ne ta Barselona, kurią mato čia gyvenantys. Gal todėl nuolat keliaujant pasaulis atrodo toks gražus?

dav

Ketvirtoji diena prasideda Olimpiniame stadione, kuris priverčia šiurpuliukams perbėgti kūnu. Vienu metu tiek daug prisiminimų iš Olimpinių žaidynių, kita vertus kaip viskas atrodo dabar. Laikas negailestingai pakeičia viską ką sukuria žmogus. Dalis sportinio miestelio palikta autentiška, kaip ir buvusi per pačias žaidynes. Savotiškas jausmas, kuris apima lankant daugelį vasaros Olimpines žaidynes organizavusias šalis. Nes dauguma tada sukurtų kompleksų palikti likimo valiai. Jie kėlė emocijas tik vieną mėnesį, sužėrė milžiniškas sumas kažkam į kišenę, buvo visų žiniasklaidų dėmesio centre, o dabar kaip senas ir nereikalingas šuo palikti pasiglemžti laikui.

dav

Olimpinis stadionas, Barselona

Pati Montjuïc kalva verta išskirtinio dėmesio. Be Olimpinio miestelio, čia yra muziejų, veikia keltuvas iki paplūdimio. Ant kalvos stovi Montjuïc pilis, kuri yra labai pamėgta turistų, pačioje pilyje – įrengtas karo muziejus. Kita kiek neįprasta pramoga – Montjuïc kapinės. Pasiryžus kapinių turizmui būtina aplankyti netik „Montjuïc“, bet ir „Poble Nou“. Kas yra kapinių turizmas? Iš vienos pusės dar vienas būdas užsidirbti iš kitos pusės pramoga adrenalino fanatikams. Rengiamos specialios ekskursijos su vaidinimais, tik aišku neturite savyje turėti jokių širdies stimuliatorių ir būti pasirengusiems bet kokiai įvykių sekai.

dav

dav

Atsiverianti panorama nuo Montjuic kalvos, Barselona

Nuo Montjuïc kalvos visai nepastebimai nusileidžiame iki gatvės, kurios pavadinimas figūruoja visuose lankstinukuose apie Barseloną – be abejo, tai – La Rambla. Bet aš nebūsiu labai populiarus ir patarčiau šią gatvę aplenkti. Eidami L Rambla rasite ir maisto turgų La Boqueria – šurmuliuojantis ir gyvas, lankytojus traukiantis spalvų, kvapų ir pasirinkimo įvairove.

dav

dav

La Boqueria turgus, Barselona

dav

Plaza Real, Barselona

Šioje gatvėje galima pamatyti vieną iš Antonio Gaudi šedevrų – Palau Güell rūmus, pelniusius tarptautinį pripažinimą. Taip iš jos galima patekti į Gotikinį kvartalą į keletą vertų dėmesio muziejų, bet pati gatvė jau nėra ta, kuri buvo prieš dešimtmetį. Tai labiau kišenvagių, beprotiškų maisto kainų ir nelegalių prekeivių Meka.

dav

La Rambla gatvė, Barselona

Ilgai čia neužsibūname ir keliaujame link P. Picasso muziejaus. Už įėjimą sumokame simbolinį 12€ mokestį žmogui. Kodėl 12€ tampa simboliniu mokesčiu? Čia galėtų atsakyti trumpa istorija apie patį dailininką. Prie jo priėjo moteris ir paprašė nupiešti eskizą. Dailininkas per kelias minutes sukūrė šedevrą ir padavė moteriai sakydamas – iš Jūsų milijonas. Moteris sutrikusi pasiteiravo Pikaso – bet jūs sugaišote tik kelias minutes, kad nupieštumėte eskizą, kaip aš galiu mokėti jums milijoną. Pablas atsakė – kad sugaiščiau kelias minutes, aš mokiausi visą gyvenimą. Taigi tie 12€ dabar tampa tik simboliniu mokesčiu. Parodoje buvo eksponuojami jo darbai pagal amžių. Nuo pat pirmųjų keverzonių iki pat paskutinių, kurių vertė augo su lig kiekvienu dešimtmečiu pridėdama nuliuką gale skaičiaus.

Per daug nesiplėsdamas temoje, kurioje suprantu nedaug pabrėšiu tik faktą, kad lankant svečius miestus, užeikite bent kartą per visą kelionę į vietinių menininkų parodas (aš jau net nekalbu apie didžiuosius talentus). Nebūtina imti ausinių su pasakojimais apie kiekvieną darbą, tiesiog be jokio nuolat maigomo mobilaus telefono praeikite galerijomis, kad pasijaustų ta dvasia, kuri persmelkia lankytoją. Persmelkė mus. Kiekviename paveiksle buvo galima įžvelgti aistrą ir liūdesį, tai individualus pajautimas. Bet ta įtaiga per drobę suteikia idėjų ir sodresnio miesto pažinimo vaizdą. (nuoroda: http://www.museupicasso.bcn.cat/en).

Meno ir istorijos gerbėjams privalu įsiminti, kad sekmadienis – palankiausia diena aplankyti daugybę muziejų, kadangi didžiausia dalis jų būna nemokama. Viena įspūdingiausių vietų modernaus meno gerbėjams – Juan Miro muziejus. (nuoroda: https://www.fmirobcn.org/en/). Plėtojant muziejų temą, tai būtinai lankydamiesi Žironoje ar Barselonoje nuvažiuokite į Figueres miestelį. Ten įsikūręs vienas įdomiausių muziejų pasaulyje – Salvadoro Dali pasaulis. Čia rasite vieną siurealistiškiausių vietų visoje Ispanijoje. Šelmiškas Dali būdas netoleravo standartų. Mintis apie tvarkingai sukabintus jo darbus baltuose parodų rūmuose šiam menininkui kėlė siaubą.  Tad ūsuotasis genijus pasistatydino sau tokią galeriją, kuri, kaip ir Dali paveikslai, atvertų mums mistiškąją pasaulio pusę. Raudonas tvirtovės mūras papuoštas duonos kepalais, pilioriai remia milžiniškus baltus kiaušinius – net muziejaus išorė šokiruoja. Viduje pamatysite ir daugiau stebuklų, bet teks patiems nuvažiuoti ir apsilankyti šiame teatre-muziejuje.

Iki muziejaus labai patogu ir turbūt pigiausia atvykti traukiniu. Iš Barselonos tai truks apie 2 valandas, iš Žironos apie pusvalandį. Traukinių tvarkaraščiai ir kainos yra pateiktos šioje nuorodoje (nuoroda: http://www.renfe.com/). Tuo tarpu daugiau faktų, lankymo valandos ir įėjimo kaina į S. Dali muziejų rasite paspaudę šioje nuorodoje (nuoroda: https://www.salvador-dali.org/en/museums/dali-theatre-museum-in-figueres/).

Be muziejų Barselona gali pasiūlyti ir zoologijos sodą ir jūrų muziejų – akvariumą. Tačiau tai gyvūnų išnaudojimas ir mūsų manymu tokie dalykai apskritai turėtų išnykti nuo žemės paviršiaus. Gamtos rezervatai yra kita kalba, kai rūpinamasi gyvūnais, kurie negali patys pasirūpinti, bet kai jie laikomi prieš savo valią, o dar blogiau, kai rengiami pasirodymai su jais – tai moralės prasme mes grįžtame į viduramžius ir niokojame savo, kaip žemės gyventojo reputaciją.

dav

Protestas Gotikiniame Barselonos rajone

Išėję iš P.Picasso muziejaus paklaidžiojame po Gotikinį kvartalą. Šis kvartalas tai Barselonos istorinis centras, dvelkiantis viduramžiais, vieta, kurioje romėnai III a. pr. Kr. įkūrė savo koloniją, vėliau išaugusią į miestą. Dabartinėje Placa de Sant Jaume aikštėje kadaise buvo romėnų forumas. Aplankome Barselonos katedrą, kurią neretai nustelbia Sagrada Familia. Tačiau būtinai aplankykite ir šią, nes tai nuostabi gotikinė šventovė yra svari konkurentė garsiajai Nortre Dame de Paris.

dav

Barselonos katedra, Barselona

dav

Vaikštant Barselonos gatvėmis norėjosi pamatyti tikrą Katalonišką pramogą – Castells. Kai Ispanai (ypač Sevilija, Granada) turi keistų pomėgių kankinti gyvulius koridose. Tai Kataloniečiai turi tam tikrą garbės kodeksą, kuriame didžiausiu prioritetu laikomas sudalyvavimas šiame renginyje. Keliaujant vasaros-rudens periodu, Castells neaplankyti būtų nuodėmė. Taip vadinamos gyvos žmonių grandinės, paprastai formuojamos didelėse atvirose erdvėse kaip miesto aikštės ar plačios gatvės. Visą vasarą rengiamos specialios šventės, kuriose pasirodo skirtingos castellierų komandos ir rungiasi, kas pastatys gražesnę bei patvaresnę žmonių piramidę. Tai iš kartos į kartą perimamas katalonų menas, tapti castellierų ir šiandien didžiulė garbė.

Keliaujame link Gracia rajono ir praeiname Passeig De Gracia – viena gražiausių ir prabangiausių gatvių visoje Barselonoje. Mūsų tikslas pamatyti dar vieną A. Gaudžio prisilietimą – Casa Batlló. Šis namas dažnai vadinamas “Pasaka akmenyje” arba “Žiovulių namu”. Menininkas nebuvo pirminis šio namo architektas, tačiau jį renovavo savo stiliumi. Šis pastatas pasižymi tipišku Gaudí stiliumi: mozaikos, įmantrios formos , figūros ir ryškių spalvų detalės. Namu galima pasigrožėti iš išorės, tačiau pastato interjeras taip pat labai įspūdingas. Bilieto kaina į namo vidų nuo 25 eurų. (nuoroda: https://www.casabatllo.es/).

dav

dav

Casa Batillo, Barselona

Grįžtame į apartamentus jau visai sutemus, tačiau malonus nuovargis ir patirti įspūdžiai tikrai pabrėžia tą faktą, kad kelionės tave „pakrauna“ teigiama emocija, įkvėpimu ir naujomis idėjomis. Periodinis ištrūkimas iš gyvenamosios vietos (nesvarbu kur ji būtų) yra tiesiog privalomas, kad pajaustum gyvenimo pilnatvę. Prieš mūsų akis dar paskutinė penktoji diena, kurios metu leidžiam sau sudėlioti mintis apie miestą. Išgerti esspresso ir tiesiog pasimėgauti miestu, atmosfera ir pabaigti paskutinius knygos puslapius De La Ciutadela parke.

dav

Katalonijos muzikos rūmai, Barselona

Kokia yra Barselona? Kokį jos prisiminimą labiausiai išryškinsime sėdėdami šaltais žiemos vakarais ir paskendę regis pusmetį trunkančioje tamsoje? Imbierinis namukas su apsnigtu stogu, vitražiniai langai ir laisvė jį nupiešti karščiausios dienos atokaitoje – be jokios ištirpimo baimės. A. Gaudis privers mąstyti spalvotai, o raudonas dangus stebint jį saulės laidos metu nereikš, kad ateina audra. Katalonijos sostinėje čia negyvenant, o periodiškai užklystant yra saugu parodyti savo galimybes ir nebijoti pakliūti į laikraščio redakciją, dėl šypsenų limito viršijimo. Barselona yra labai didelė – per didelė, kad ją pamatyti užtektų skiriamo laiko. Nesistenkite kiekvieną minutę užpildyti vis nauju potyriu. Šedevrą pamatyti ir įvertinti reikia kičo, o beprasmio laiko nebūna. Jis skirtas tam, kad suvoktume koks nuostabus pasaulis kuriame gyvename.

Žirona (Cherona) – lankytinos vietos bei Costa del Maresme pakrantės pažiba – Kaleja (Calella)

 

Kur apsistoti:

Untitled-1

Jei nakvynę užsakinėsite Booking.com svetainėje, atlikdami užsakymą per šią nuorodą jūs susigrąžinsite 10% nuo savo užsakymo sumos: atgaukite 10% nuo užsakymo sumos>>

 

airbnb-2384737_1920

Kiekviename mieste apstu viešbučių nuo kelių žvaigždučių iki aukščiausios klasės kompleksų, tačiau jei norite sutaupyti – rinkitės apgyvendinimo paslaugą „Airbnb“. Jei norite daugiau sužinoti apie šią pigios nakvynės galimybę – skaitykite čia: Airbnb

Jeigu dar niekada nebandėte šios nakvynės galimybės, tai mes suteikiame 30€ nuolaidą jūsų pirmai nakvynei, jei registruositės per šią nuorodą čia: Išsirinkite pigiausią nakvynę ir gaukite 30€ dovanų >>

 

Jei norite naujienas sužinoti pirmieji – spauskite ,,Like“ kurdabar.lt Facebook paskyroje  ir užsiprenumeruokite naujienas, kaip tai padaryti:

kaip sekti

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s