Lietuvos gamta ir kultūrinis paveldas – unikalūs. Kiekviename mieste galima rasti objektų prie kurių gali praleisti valandų valandas jais gerėdamasis. Kiekvienas miestas unikalaus savaip, tačiau visi be išimties nepalieka abejingų.
Keliaukime į šiauriausią Lietuvos miestą – Biržus. Lietuvos šiaurės perlu tituluojamas miestas garsus netik alumi, stipriais vyrais, bet ir smegduobėmis, gamtos kaprizais, o ką jau kalbėti apie kultūrinį paveldą. Nepamirškime, kad Biržams priklauso šiauriausia Lietuvos vieta!
Biržus pamilsite iš pirmo žvilgsnio, nuo pat pirmo Širvėnos tilto metro, iki aukščiausio suolelio Kirkilų apžvalgos bokšte. Šiame straipsnyje pateikiame lankytinų objektų sąrašą, kuriuos pravartu aplankyti, jai viešėsite šiaurinėje Lietuvos dalyje.
Kirkilų apžvalgos bokštas
2015 m. rugsėjo mėnesį oficialiai atidarytas Biržų regioninio parko apžvalgos bokštas, nuo kurio matosi Kirkilų karstinių ežerėlių unikalus kraštovaizdis.
Apžvalgos bokšto aukštis yra beveik 32 metrai. Beveik 30 kvadratinių metrų ploto apžvalgos aikštelė yra 30 metrų aukštyje. Nuo šios aikštelės matyti ne vien karstiniai ežerėliai, bet ir Kirkilų kaimas, šalia esančios vietovės. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria nuostabūs vaizdai – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais, kurių skersmuo – apie 35 m ir daugiau. Kartais, esant tam tikroms sąlygoms, vasaros metu jie nusidažo įvairiomis spalvomis.
Kirkilų apžvalgos bokšto adresas: Kirkilų k. Biržų raj.
Kaip atvažiuoti iki Kirkilų apžvalgos bokšto: Kirkilų kaime, pravažiavę kairėje pusėje esančias Kirkilų kaimo kapines, dešinėje kelio pusėje išvysite kelio ženklą, nukreipiantį į Kirkilų karstinius ežerėlius. Pasukę į dešinę žvyruota Ežerėlių gatve pasieksite apžvalgos bokštą.
Širvėnos ežero tiltas
Širvėnos ežeras yra seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje suformuotas 1575 m. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes ir saugojo tvirtovės bei miesto prieigas. 1928 m., kai kitoje ežero pusėje, Astravo dvaro pastatuose įsikūrė lino fabrikas, per Širvėnos ežerą buvo nutiestas 525 m. ilgio ir 2,45 m pločio pėsčiųjų tiltas, jungiantis Astrava ir Biržų miestą.
Dabar 525 m ilgio tiltas – ilgiausias pėsčiųjų tiltas per ežerą Lietuvoje. Šiandieną šis tiltas gausiai lankomas žvejų, jaunavedžių, miestiečių ir miesto svečių, kurie nori pasigrožėti miestu, ežero ramybe ir tiltu pasivaikščioti iki Astravo dvaro.
Kaip atvažiuoti iki Širvėnos ežero tilto: Vienos pagrindinių gatvių (Basanavičiaus g.) sankirtoje su Jaunimo gatve pasukite į pastarąją ir jos gale (ties sankirta su Malūno gatve) yra mašinų stovėjimo aikštelė ir tilto pradžia.
Astravo dvaras
Astravas – Biržų miesto dalis Širvėnos ežero šiauriniame krante prie Apaščios upės. Prie Astravo dvaro įėjimo stovėjo du iš Sankt Peterburgo atvežti iš metalo lieti liūtai, 1938 m. kaip dovana atsidūrę Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Astravo rūmus dabar puošia cementinės liūtų kopijos.
Sodyboje yra du malūnai, vandens malūnas pastatytas 1867 m., žirgynas, vartininko namelis, palivarko namas, pastatytas 1820 m., seniausias ansamblyje, arkinis, panašus į romėnų akveduką tiltas per Apaščią, pastatytas 1860 m.
Dvaras kadaise priklausė kunigaikščiams Radviloms. 1811 m. Dominykas Radvila pardavė Biržų žemes grafui Mykolui Tiškevičiui. Tačiau prireikė net 33 metų, kol pirkinys buvo įteisintas kaip Tiškevičių nuosavybė.
Astravo dvaro adresas: Biržai 41190
Kaip nuvažiuoti iki Astravo dvaro: Dvarą galite pasiekti pėsčiomis perėję Širvėnos ežero tiltą arba galite važiuoti viena iš pagrindinių (Basanavičiaus g.) ir pasukti į Astravo gatvę, tada antrame posūkyje pasukite į kairę ir pateksite prie pat dvaro.
Senoji užtvanka
Perėjus tiltą per Širvėnos ežerą (link Astravo) po kaire puse galima pamatyti senąją biržų užtvanką (tam tikri užtvankos elementai yra iš 1860 m. Tačiau užtvanka mūsų lankymosi metu buvo labai apaugusi, todėl neatsiskleidė visas jos žavesys.
Kiek tolėliau yra kita (naujesnė) užtvanka, kuri labiau priminė vandens parko atrakcioną. Ratu krentantis vanduo sudarė įstabų reginį, kurį nepraleidome progos įamžinti.
Astravo užtvanką galima rasti kairėje pusėje (perėjus tiltą per Širvėnos ežerą). Reikia paeiti apie 500 metrų nuo tilto.
Karvės ola
Karajimiškio kraštovaizdžio draustinis yra apie 3 km nuo Biržų į vakarus. Draustinio laukuose karstinių įgriuvų tankumas didžiausias (virš 200 vnt./ kvad. km.). Čia pati žymiausia ir didžiausia smegduobė – „Karvės ola“. „Karvės ola“ yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas. „Karvės ola“ dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi. Sakoma, kad kažkada šioje vietoje prasmego karvė – prie olos liko tik grandinės galas.
Netoli Karvės olos yra 700 m ilgio Barsuko pasivaikščiojimo takas po smegduobes.
Karvės olos adresas: Panevėžio aps., Biržų.r ,Širvėnos sen., Karajimiškio k.
Biržų pilis
Biržų pilis, Biržų tvirtovė – pilis Biržuose, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Pilyje įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir biblioteka. Pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Renesansinė bastioninė pilis, istorijos ir architektūros paminklas. Į pilies vidų buvo patenkama lenktu tiltu per dviaukštį mūrinį vartų pastatą prie rytinio pylimo. Iki 1589 m. kieme buvo pastatyta mūriniai triaukščiai pilies rūmai, arsenalas, arklidės, maisto sandėliai, kiti pastatai.
Labai svarbus inžinerinis ir gynybinis pilies įrenginys buvo 41 m ilgio tiltas per platų apsauginį griovį. Tiltas turėjo ketverius vartus. Jo viršus buvo medinis, turėjo du keltuvus, važiuojamąją dalį ir pėsčiųjų takus. Tiltą laikė aštuonios poros mūrinių aštuoniakampių stulpų. Miesto pusėje už ravelino buvo antras apie 15 m ilgio tiltas su vartais ir pakeliamąja dalimi. Ravelinas, abu tiltai ir vartų pastatas sudarė stiprų priekinį gynybinį pilies kompleksą.
2011–2013 m. po kelerius metus trukusių archeologinių kasinėjimų atstatytas pilies arsenalas. Jame įrengta XVII–XVIII a. karybos ekspozicija.
Biržų pilies adresas: J.Radvilos g. 3, Biržai
Biržų geologinis (barsuko) takas
Žengiant šiuo taku pamatysite keletą smegduobių panašių, į karvės olą. Įgriuvos vienos naujesnės, kitos, kaip pavyzdžiui lapės ola siekia 70 metų. Lapės ola tokiu vardu pavadinta todėl, kad įgriuvos urvuose gyvena lapės. Toliau einant takeliu seka barsuko ola, galima pasivaikščioti įgriuvomis (įrengti laipteliai iki žemiausios jos vietos). Kažko ypatinga čia nepamatysite, tačiau perskaičius informaciją esančią stenduose praturtinsite savo žinias apie smegduobes.
Biržų geologinis takas randasi visai šalia karvės olos (400 metrų atstumu nuo jos). Lengvai randama važiuojant automobiliu.
Jei norite daugiau pramogų Biržuose, siūlome keletą idėjų praleisti laiką. Aplankius istorinius arba geografiškai susiformavusius objektus galima pasimėgauti basų kojų taku, savotišku futbolo žaidimu, ar sudalyvauti alaus kelio ar grūdo kelio edukacinėse programose.
Basų kojų takas
Bene naujausia pramoga atvykstantiems į Biržus yra basų kojų takas. Tokių takų jau atsiranda ir kituose miestuose, tačiau esantis Biržuose siūlo pasivaikščioti basomis kojomis per juodžemį, pjuvenas, žvyrą, smėlį, kankorėžius. Tai labai geras masažas, kuris įvertinant gamtos gražumą ir tyrą orą, bus puikus šeimos nuotykis. Tenka pereiti ir melioracijos griovį, vėliau pakilti mediniu tilteliu į viršų ir staigiai nusileisti. Smagu po aštrių akmenukų pereiti paprasčiausiu smėliu ar netgi žvyru. Pailsus tako viduryje galima prisėsti ant suoliuko, atsipūsti. Tako ilgis apie 1km.
Takas yra įrengtas privačiomis lėšomis S.Aukštikalnio ir V. Tuino.
Monteball žaidimas
Žaidimas Monteball buvo sukurtas 2010 metais ir pirmą kartą išbandytas Mantagailiškio dvaro 20 ha peizažiniame parke. Šio žaidimo principas įspirti Monteball kamuolį į parko pievoje įrengtas Monteball duobutes atliekant kuo mažiau spyrių.
Monteball unikalus natūraliomis gamtos kliūtimis įgriuvomis, kurias tenka įveikti žaidėjams. Šį žaidimą, kurio trukmė 3-4 valandos, gali žaisti tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonės, o dalyvių skaičius gali būti nuo 5 iki 63.
Žaidimą reikia užsisakyti iš anksto.
Alaus kelias ir Butautų dvaras
Aplankysite vieną iš seniausių alaus daryklų Lietuvoje. Per rekonstrukciją ganėtinai atsitiktinai buvo atrastas senas rūsys, kuris buvo rekonstruotas ir šiandien čia svetingai priimamos ekskursijos, kurios už atitinkamą mokestį čia pat turi galimybę apžiūrėti alaus daryklą ir paragauti gaminamo alaus. ,,Alaus turo“ programos trukmė 1,5 val. Grupę gali sudaryti nuo 15 iki 55 asmenų.
Šalia Biržų įsikūręs Butautų dvaras gyvuoja jau daugiau nei 250 metų ir per tuos metus daug kartų buvo nuniokotas, tačiau vėliau entuziastingai prikeltas naujam gyvenimui – kaip alaus krašto kultūros židinys. Šiandien Butautų dvaras atsinaujinęs, lietuviškos stiprybės dėka išsaugojęs alaus receptūras, siekia ne tik gaminti puikų alų, bet ir supažindinti su unikaliu dvarišku palikimu.
Ekskursijos po bravorą metu ne tik pamatysite gamybinius procesus iš arti, bet ir sužinosite, kuo skiriasi didžiųjų ir mažųjų alaus daryklų gamybos ypatumai.
Šaltiniai:
Kur dabar? 