Pažinkite saulės miestą. Ką pamatyti Šiauliuose?

Tęskite “Pažinkite saulės miestą. Ką pamatyti Šiauliuose?“ skaitymą

Kelionė į kalnus Lenkijoje. Szczyrk miestelis, Žyveco ežeras

Tęskite “Kelionė į kalnus Lenkijoje. Szczyrk miestelis, Žyveco ežeras“ skaitymą

Telšė – žemaitėjės suostėnė. 10 lankytinų vietų Telšiuose

Tęskite “Telšė – žemaitėjės suostėnė. 10 lankytinų vietų Telšiuose“ skaitymą

Viena diena Kuršių nerijoje. Naglių gamtinis rezervatas, Menininkų kopa, Smėlio skulptūros Juodkrantėje, Nida

Tęskite “Viena diena Kuršių nerijoje. Naglių gamtinis rezervatas, Menininkų kopa, Smėlio skulptūros Juodkrantėje, Nida“ skaitymą

Kalbiname Viktoriją ir Aurimą apie keliones po pasaulį ir naujus atradimus Lietuvoje

Tęskite “Kalbiname Viktoriją ir Aurimą apie keliones po pasaulį ir naujus atradimus Lietuvoje“ skaitymą

Unikali vieta pažinčiai su pelkėmis – Aukštumalos pažintinis takas

Aukštumalos pažintinis takas – unikali vieta pažinčiai su visame pasaulyje žinoma aukštapelke Lietuvoje. Keliaudami taku susipažinsite su pelkei būdingais augalais, daugiau sužinosite apie gyvūniją. Užlipę į apžvalgos bokštelį galėsite pasigrožėti ežerokšniais bei plačiau apžvelgsite didžiulę pelkę.

Pavadinimas: Aukštumalos pažintinis takas

Tako ilgis: 1,2 km, tiek pat reikės grįžti atgal. Iš viso nueisite 2,4 km.

Kaip rasti: takas įkurtas Šilutės rajone, Rūgaliuose, Nemuno deltos regioniniame parke. 99R4+7J, šalia kelio pamatysite nuorodą į taką

Būkite atidūs: Aukštumalos aukštapelkėje gyvena paprastosios angys (gyvatės), kurių įgėlimas nėra mirtinas, bet pavojingas sveikatai.

Takas vingiuoja per aukštapelkę, kuri pasaulyje pripažįstama pelkėtyros mokslo lopšiu. Dar 1902 metais Aukštumalos aukštapelkę detaliai ištyrė ir aprašė vokiečių botanikas C. A. Weber.
Pelkė užima net 2500 hektarų plotą, tai deltinio tipo atvira aukštapelkė, vandeniu pasipildanti ne tik iš kritulių bet ir iš potvynių.
Pažintinis takas vingiuoja senąja kūlgrinda, kuri dar XIII amžiuje jungė dabar jau nebeegzistuojančius pelkininkų kaimus, kuriuose tuo metu gyveno apie 2000 gyventojų – pelkininkų, kurių dalis augino bulves ir kitas daržoves, kita dalis dirbo durpyne.
Dabar galime vaikščioti tvarkingu, mediniu taku, vedančiu link apžvalgos bokštelio. Keliaudami taku per pelkę rasite net 11 informacinių stotelių apie pelkės istoriją bei šiai vietai būdingus retus augalus bei gyvūnus.



Ką pamatyti Švėkšnoje per kelias valandas

Kviečiame į pažintį su Švėkšna, miesteliu įsikūrusiu Šilutės rajone, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Švėkšnos miestelis pasitiks didingos bažnyčios bokštais, išskirtinio žavesio miesteliui suteikiančiu viaduku, galėsite apsilankyti  Švėkšnos muziejuje, išvysite Švėkšnos dvaro vilą ir pasivaikščiosite parko takeliais. Miestelyje rasite ir daugiau įdomių vietų, o iškart už miestelio privažiuosite Vilkėnų vandens malūną.

Trumpai apie miestelį

Švėkšna minima nuo XIV amžiaus. Manoma, kad gyvenvietė, o vėliau ir miestelis atsirado po Melno taikos 1422 metais, kai baigėsi kryžiuočių ordino grėsmė. 1509 metais Švėkšna buvo Žemaičių seniūno Kęsgailos dvaras ir miestelis. Vėliau Švėkšnos dvaras priklausė kitoms garsioms giminėms.
Švėkšnos miestelis stipriai nukentėjęs nuo gaisrų. Per gaisrą 1925 metais sudegė beveik visas miestelis, supleškėjo 139 gyvenamieji namai, 156 ūkiniai pastatai, buvo rasta žuvusių ir apdegusių žmonių. 10 namų sudegė paskutinio gaisro metu 2006 metais gegužės 10d. Nors miestelis matė daug negandų, bet šiandien stebina jaukiomis tvarkingomis gatvėmis bei architektūriniu paveldu.

Švėkšnos šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia

Neogotikinio stiliaus bažnyčia pastatyta 1905 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą. Tai vienas išraiškingiausių ir labiausiai dėmesį traukiančių architektūrinių objektų miestelyje.
Bažnyčią sudaro trys išilginės navos, kurias kerta skersinė nava. Bokštų aukštis net 65 metrai. Pagrindinis bažnyčios interjero altorius siekia 16 metrų aukštį, o iš viso yra 8 altoriai, po didžiuoju altoriumi yra kripta.

Adresas: Bažnyčios g. 8, Švėkšna 99381

Vila „Genovefa“

Švėkšnos dvaro vilą pastatė Adomas Pliateris, kurią pavadino savo žmonos vardu jos garbei – Genovefa. Dvaro vila iškilo 1880 metais.
Tai buvo vasaros rezidencija skirta svečių priėmimui, pokyliams. 1940 metais dvaras smarkiai nukentėjo, bet 2001 metais dvaro paveldėtojai restauravo pastatus, įkūrė muziejų, buvo sutvarkytas ir dvaro parkas.

Vaikštinėdami dvaro parko teritorijoje išvysite saulės laikrodį, apvalią apžvalgos aikštelę, laiptus su puošniomis gėlių vazomis, daug skulptūrų.

Parko teritorijoje auga vienas iš dviejų esančių visoje Lietuvoje ginkmedis.

Adresas: Parko g., Švėkšna 99383

Viadukas

Išskirtinumo miesteliui suteikiantis statinys – viadukas jungiantis parką su bažnyčios šventoriumi. Viadukas pastatytas kartu su šventoriumi apie 1885 metus. Viaduko dekoratyvinės detalės yra gotikos stiliaus. Šis unikalus statinys pavaizduotas ir Švėkšnos miestelio herbe.

Adresas: Šilutės rajono sav., Švėkšnos sen., Švėkšnos mstl., Bažnyčios g.

Vilkėnų vandens malūnas

1843 metais buvo užtvenkta Švėkšnalė ir pastatytas vandens malūnas grafo Pranciškaus Pliaterio nurodymu.
1891 metais potvynis pralaužė užtvanką, malūnas buvo renovuotas.
Vėliau malūnas buvo grąžintas Pliaterių paveldėtojams. Šiuo metu jame veikia viešbutis ir restoranas.

Adresas: Žalgirio str. 29, Švėkšna 99388

Švėkšnos muziejus

Anksčiau Švėkšnos muziejus veikė viename iš dvaro pastatų, Švėkšnos parko teritorijoje. Nuo 2005 metų muziejus pradėjo veiklą naujose patalpose Švėkšnos Saulės gimnazijos pastate.
Muziejuje veikia 4 ekspozicijų salės: archeologijos, etnografijos, miestelio ir dvaro istorijos.

Adresas: Bažnyčios g. 9A, Švėkšna 99397

Miestelio centre pamatysite akmenimis grįstą turgaus aikštę, kurioje kiekvieną ketvirtadienį vyksta prekyba.

Adresas: Švėkšna 99382

Taip pat Švėkšnoje galite pamatyti Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčią.

Adresas: Vilkėno g. 16, Švėkšna 99384

Nuo Parakaunyčios kalnelio galite apžvelgti Švėkšnos miestelį ir pamatyti net 34 tonas sveriantį gervės paminklą.

Adresas: Bažnyčios g., Švėkšna 99392

O kiek toliau už Vilkėnų malūno yra ir Vilkėnų dvaras.

Adresas: Švėkšna 99388

Išskirtinė vieta prie Baltijos jūros Latvijoje – Karosta

2020 vasara buvo kitokia nei įprastai. Subyrėjus didesnių kelionių planams pradėjome detalesnę pažintį ne tik su mūsų mylima Lietuva, bet ir kaimynėmis Lenkija, bei Latvija. Šį kartą norime pristatyti išskirtinę vietą prie Baltijos jūros Latvijoje.

Karosta – latv. Kara Osta, karo uostas, rajonas šiaurės Liepojoje, vos 100km nuo Klaipėdos, o nuo Vilniaus apie 400km. Liepoją ir Karostą skiria vos 6km atstumas, tad kai viešėdami Liepojoje pavargsite nuo atostogų saldumo – Karosta pasitiks karinėmis paslaptimis.

Karosta statyta, kaip karinė jūrų bazė, Rusijos caro Aleksandro III įsakymu 1890 – 1906 m. Vėliau įtvirtinimai buvo naudojami Tarybų Sąjungos Baltijos jūrų laivyno reikmėms. Kariniams tikslams ši vieta taip ir nebuvo panaudota. Pirmojo pasaulinio karo metu 1915 m. vasarą fortai buvo susprogdinti, norint sukliudyti jais pasinaudoti vokiečiams.

Sovietų armija Karostoje įsikūrė antrojo pasaulinio karo metu. Čia veikė karinė bazė, švartavosi povandeniniai laivai. O blokiniuose pastatuose buvo apsistoję apie 20 000 kareivių. 1994m. Sovietų armijai pasitraukus iš Latvijos Karostoje liko daug negyvenamų butų.

Taip pat Karostoje rasite karo nusikaltėlių kalėjimą, kuris šiomis dienomis paverstas turistų atrakcija. Rengiamos teatralizuotos ekskursijos, galima įsijausti į sovietų belaisvio vaidmenį ir kalėjime praleisti naktį. O kalėjimo muziejuje galite iš arčiau susipažinti su sovietinio rėžimo palikimu. Pažintį su šiuo kalėjimu atidėjome kitam apsilankymui.

Dar vienas įspūdingas statinys Karostoje – šv. Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvė pastatyta XX amžiaus pradžioje. Cerkvę puošia auksu žibantys kupolai. Karostoje įsikūrus sovietų armijai šioje cerkvėje buvo įrengta kareivių sporto salė ir kino teatras.

O į Karostą iš Liepojos pateksite važiuodami XX a. pradžioje statytu metalinių konstrukcijų tiltu, kurio metalinės detalės buvo pagamintos toje pačioje gamykloje Rusijoje, kaip ir Paryžiaus Eifelio bokšto. Tai vienas seniausių tokios konstrukcijos tiltų Latvijoje. Tiltas 5 kartus per dieną yra pasukamas norint praleisti kanalu plaukiančius laivus.

Ryga – ką pamatyti ir nuveikti Latvijos sostinėje

Mūsų kaimynės Latvijos sostinė Ryga stebina gyvybingumu, turistų gausa ir tikrai ne veltui tiek keliautojų nusprendžia aplankyti šį miestą. Senamiestis žavi įspūdinga architektūra, jaukiomis gatvelėmis ir kavinėmis. Vasarą čia netrūksta gatvės muzikantų, kurie miestui suteikia dar daugiau žavesio. Rygoje rasite kiekvieno poreikius atitinkančių lankytinų vietų. Norint aplankyti keletą muziejų ir žymiąsias miesto vietas vienos dienos gali ir neužtekti.

Tęskite “Ryga – ką pamatyti ir nuveikti Latvijos sostinėje“ skaitymą

Šiaurės Italijos magija – Komo (Como) ežeras, kaip keliauti, ką pamatyti

Kelionė po šiaurės Italiją turėtų prasidėti Milane, nes nuo madų sostinės iki užburiančio Komo ežero, vos 50 km. Nuostabūs Bellagio, Lenno, Varenna ir kiti ežero pakraščiuose išdygę miesteliai nepaliks abejingų. Skrodžiant vandenį keltais, pamatysite kaip keičiasi gamta, kalnuose pradingstantis ir tarsi iš niekur atsirandantis rūkas.

Tęskite “Šiaurės Italijos magija – Komo (Como) ežeras, kaip keliauti, ką pamatyti“ skaitymą